Izraelis neseniai paskelbė apie projektą okupuotame Vakarų Krante statyti daugiau nei 3 tūkst. žydų naujakurių namų. Nausėdijų statybas tiek Vakarų Krante, tiek Rytų Jeruzalėje žydų valstybė vykdo nuo pat 1967 metų.
Donaldo Trumpo administracija Vašingtone tokiems veiksmams buvo uždegusi ryškiai žalią šviesą, tačiau Joe Bideno vyriausybė tokių statybų politiką jau spėjo „griežtai“ sukritikuoti.
Iš paskos – ir europiečiai. Bendrame pareiškime, kurį paskelbė Ispanijos užsienio reikalų ministerija, dvylika Senojo žemyno valstybių nurodė, kad Izraelis turėtų atšaukti savo sprendimą dėl gyvenviečių plėtros.
-
Izraelis skelbia pastatysiantis per 1,3 tūkst. būstų naujakuriams Vakarų Krante
-
JAV išsakė griežtos kritikos Izraeliui dėl žydų nausėdijų plėtros
-
Izraelis neatsisako planų pastatyti Vakarų Krante dar 3 tūkst. namų
-
Europos valstybės ragina Izraelį atsisakyti nausėdijų Vakarų Krante plėtros projekto
-
Izraelio sprendimas paskelbti palestiniečių aktyvistų grupes teroristinėmis kursto kritiką
Prancūzija, Vokietija, Belgija, Danija, Ispanija, Suomija, Airija, Italija, Norvegija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija kartu pareiškė: „Kartojame, kad griežtai pasisakome prieš nausėdijų plėtros okupuotose palestiniečių teritorijose politiką, kuri pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia pastangoms ieškoti dviejų valstybių sprendinio.“
Lietuvos tarp šių valstybių nėra.
Jungtinės Tautos laiko Vakarų Krantą Izraelio nuo Šešių dienų karo 1967 metais okupuota teritorija, tačiau Izraelis tai vadina ginčytina teritorija.
URM: Lietuvos pozicija nesikeičia
Užsienio reikalų ministerija penktadienį 15min pranešė, kad Lietuvos pozicija dėl Artimųjų Rytų taikos proceso nesikeičia ir atspindi ilgalaikę bendrą ES poziciją.
„Remiame dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį taikiai bei saugiai viena šalia kitos egzistuotų saugi Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestina, ir nematome jam jokios alternatyvos.
Dviejų valstybių sprendimas išlieka vieninteliu įmanomu sprendimu, siekiant ilgalaikės taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių, taip pat užtikrinant Izraelio saugumą ir ateitį bei sukurti perspektyvią Palestinos valstybę“, – rašoma URM atsakyme.
Anot ministerijos, „labai svarbu, kad bet koks Artimųjų Rytų konflikto sprendimas atitiktų tarptautinės teisės nuostatas“.
Be to, „Lietuva mano, kad konflikto pusės turi susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, kurie sumenkintų taikaus sprendimo galimybę, o nausėdijų kūrimas ir plėtra neprisideda prie taikaus konflikto sprendimo“.
Ministerija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva remia ES pareiškimus Artimųjų Rytų konflikto atžvilgiu ir dalijasi jais savo socialinių tinklų paskyrose „Twitter“ bei „Facebook“.
Lietuvos ryšių biuras Palestinoje iš tiesų pasidalino ES pareiškimu dėl nausėdijų, kuriuo Izraelis irgi raginamas pakeisti sprendimą dėl naujų namų statybos:
Nevykdo nuoseklios politikos
Vis dėlto atskirai kaip valstybė Lietuva Izraelio planų nesukritikavo. O politologas Kęstutis Girnius 15min teigė, kad Lietuva neprisijungė prie 12 Europos valstybių visų pirma dėl istorinių priežasčių. Esą Lietuvoje neįprasta kritikuoti Izraelį.
Tačiau, jo teigimu, tai nedera su Vyriausybės programos pažadu „prisidėti, kad pamatinių ES vertybių – demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių – erdvė ne mažėtų, o plėstųsi tiek už ES ribų, tiek joje pačioje.“
„Užsienio reikalų valdytojai turbūt jaučia atsakomybę ar kaltę dėl įvykių Lietuvoje, todėl nėra linkę kritikuoti Izraelio. Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuva išsiskyrė iš kitų valstybių – ji ir nepritarė rezoliucijoms, ir kritikavo Izraelio politiką palestiniečių atžvilgiu.
Antra vertus, jei Lietuva vaizduojasi turinti užsienio politiką, kuri grindžiama tarptautine teise ir vertybėmis, ši pozicija visiškai tam prieštarauja.
Tęsiama okupacija, atimamos žemės, didinama priespauda palestiniečiams – ir Lietuva tyli. Tuomet kyla klausimas – jei nemylimos šalys ką nors blogo padaro, skubama kritikuoti, o kai padaro šalis, su kuria turime ypatingus santykius, Lietuva tyli? Tokiu atveju išvada viena – skelbiama vertybė yra selektyvi ir nenuosekli“, – kalbėjo K.Girnius.
Pasak jo, Izraelis nėra tokia svarbi valstybė, kad turėtume bijoti, jog santykiai su ja šiek tiek pablogėtų.
„Dvylika šalių, tarp kurių – pačios svarbiausios, parašė pareiškimą. Tai mes net neišsišoktume, kaip padarėme su Taivanu, kai vieninteliai tai padarėme. Šiuo atveju būtume geroje kompanijoje“, – mano politologas.
Jis įsitikinęs – visa Izraelio politika palestiniečių okupacijos atžvilgiu yra absoliučiai smerktina, o Lietuva nevykdo nuoseklios užsienio politikos. Tačiau pokyčių Lietuvos politikoje Izraelio klausimu jis nesitiki.
K.Girnius: dvylika šalių, tarp kurių – pačios svarbiausios, parašė pareiškimą. Tai mes net neišsišoktume, kaip padarėme su Taivanu, kai vieninteliai tai padarėme.
„Ši pozicija yra ilgalaikė. Būta atvejų, kai Lietuva kritikavo Izraelio politiką ir buvo su dauguma Europos šalių. Manau, niekas nedraudžia palaikyti draugiškus santykius su Izraeliu, bet kai jis toliau engia palestiniečius ir atiminėja jų žemes, pažeidžia tarptautinę teisę, turime tai pasakyti.
Esame suvereni valstybė, kuri gerbia tarptautinę teisę“, – sakė K.Girnius.
Kritika Izraeliui – tabu
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas Egdūnas Račius 15min teigė, kad pirmiausia reikėtų žinoti šio europiečių kreipimosi į Izraelį idėjos aplinkybes.
„Kol kas nežinia, ar būtų galima apkaltinti Užsienio reikalų ministeriją ar dar ką nors nedalyvavus laiško pasirašyme. Bet tokių laiškų pasirašoma daugybė“, – teigė E.Račius.
Profesoriaus teigimu, vis dėlto „reikėtų atsirinkti“, kada galima sau leisti pasirašyti tokio pobūdžio kreipimusis.
„Sakyčiau, kad žydų valstybės klausimas mums yra neabejotinas tabu. Labai nustebčiau, jei Lietuvoje kada nors valdžioje esančios partijos išdrįstų ką nors pasakyti viešai ir piktai apie žydų valstybę.
Kinija, Turkija – dėl jų galima diskutuoti. Bet jei kuri nors Lietuvos žinyba išdrįstų ką nors pasakyti apie žydų valstybę, pasekmės būtų išties kolosalios – ne tik iš Izraelio, bet ir iš JAV pusės.
Lietuva turi visada galvoti, kad veiksmai neatsisuktų labai stambiu bumerangu. Matome, kad visus tuos dešimtmečius dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto Lietuva arba tūpčiojo, arba traukėsi į kamputį. Daugybė ES valstybių balsuodavo, o Lietuva susilaikydavo arba nepritardavo“, – 15min sakė E.Račius.
Jo manymu, Lietuva dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių – žydų žudynių mūsų šalyje, prie kurių prisidėjo ir vietos kolaborantai – „tiesiog negali sau leisti“ viešai kritikuoti Izraelį: „Tai raudona linija. Mūsų rankos surištos visomis prasmėmis.“
Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui?
Kita vertus, JAV valstybės departamentas antradienį pranešė, kad „griežtai nepritaria nausėdijų plėtrai“, kuri esą visiškai prieštarauja pastangoms nuslopinti įtampą regione.
„Kaip sakoma, kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui. Turime suprasti, kad amerikiečiai gali sakyti ir daryti ką nori, bet mūsų atžvilgiu bus sakoma, jog taip elgtis neturėjome.
Europos šalys irgi turi visiškai kitokį santykį su žydų valstybe – ypač Prancūzija, kurios santykiai su Izraeliu labai įtempti. Mūsų situacija labai specifinė“, – 15min tvirtino E.Račius.
E.Račius: turime suprasti, kad amerikiečiai gali sakyti ir daryti ką nori, bet mūsų atžvilgiu bus sakoma, jog taip elgtis neturėjome.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala portalui savo ruožtu teigė, kad ir vertybinė politika – „kurios tikriausiai viena ar kita forma laikosi visos vyriausybės“ – bet kuriuo atveju atspindi nacionalinį interesą bei gali būti pragmatiška.
„Akivaizdu, kad Lietuvai santykiai su Izraeliu yra labai svarbūs, bet tai nesukliudė anksčiau Lietuvai išreikšti nuogąstavimų dėl nausėdijų ar balsavimu Jungtinėse Tautose nepalaikyti buvusios JAV administracijos sprendimo dėl ambasados perkėlimo į Jeruzalę“, – 15min teigė analitikas.
L.Kojala sutiko, kad užsienio politikos nuoseklumas yra siektinas tikslas, bet pabrėžė, jog vienareikšmiškai apibendrinti skirtingus geopolitinius procesus ar taktinio lygmens sprendimus yra gana sudėtinga.
„Skiriasi aplinkybės, kontekstas, istorinė santykių dinamika, kitų sąjungininkų požiūris. Todėl svarbu kiekvienu atveju artikuliuoti priimamų sprendimų motyvus“, – pareiškė ekspertas.
