Apie tai, kad Lietuva pasitraukė iš 17+1 formato su Kinija, tviteryje paskelbė analitikas tyrimų centre „European Values“ Jakubas Janda.
„Lietuva oficialiai, žodiniu įspėjimu, paliko 17+1 formatą“, – neįvardytą aukšto rango Lietuvos pareigūną cituoja J.Janda.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė neatsakė, ar Lietuva ir toliau bus atstovaujama 17+1 formato susitikimuose.
„Lietuva negali nei pasitraukti, nei įstoti į tą formatą, nes tai nėra organizacija, į kurią įstojama arba išstojama. Mes tiesiog matome daugiau prasmės dalyvauti formatuose su visomis ES valstybėmis“, – 15min teigė V.Šmaižytė.
„Bendrai vertiname visą situaciją ir matome, kur mūsų valstybei dalyvauti prasmingiau“, – pridūrė ji.
Pasak V.Šmaižytės, Lietuva nėra nepateikusi Kinijai jokios notos dėl 17+1 bendradarbiavimo formato.
17+1 formatui priklauso Kinija ir 17 Rytų bei Vidurio Europos valstybių, iš kurių 12 priklauso Europos Sąjungai. Formatą Pekinas pasitelkia stiprinti ryšius su regiono valstybėmis, daugiausia dėmesio skiriant infrastruktūros projektams.
Vasarį vykusiame 17+1 formato susitikime, kuriame dalyvavo ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Lietuva nebuvo atstovaujama aukščiausiu lygiu – prezidentą pakeitė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kritikai sako, kad šis formatas skaldo ES vienybę. Šalininkai teigia, kad tai naudingas įrankis bendrauti su Kinija, nes Lietuva negali bendrauti tokiu aukštu dvišaliu lygiu kaip didžiosios Europos šalys.
Trečiadienį ministras G.Landsbergis kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais susitiko su JAV Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
Pasak G.Landsbergio, buvo aptartas JAV ir Lietuvos bendradarbiavimas siekiant apriboti Kinijos ekspansiją regione.
Anksčiau šią savaitę Kinija skyrė sankcijas penkiems Europos Parlamento (EP) nariams, trims parlamentarams iš ES šalių, įskaitant Seimo narę Dovilę Šakalienę, dviem akademikams.
Tai – atsakas į ES sankcijas Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų.
