2010 metais Vengrijos parlamento rinkimuose nugalėjusi partija „Fidesz“ ėmėsi visuomeninio transliuotojo restruktūrizacijos.
Gindama prieštaringai vertinamą žiniasklaidos įstatymą, kurį pasmerkė kelios tarptautinės organizacijos, „Fidesz“ vyriausybė tikino, kad jis reikalingas siekiant „sureguliuoti nefunkcionuojančią visuomeninės žiniasklaidos sistemą“.
Nepriklausomo Vengrijos tyrimų centro „Mertek“, užsiimančio žiniasklaidos monitoringu, analitikė Agnes Urban 15min teigė, kad nors visuomeninis transliuotojas turėjo problemų, restruktūrizacija tebuvo siekis jį politizuoti.
A.Urban: „Žinoma, kaip ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, nacionalinis transliuotojas turėjo problemų: nebuvo visiškai skaidrus, visada buvo laikomas šiek tiek politiškai angažuota institucija. Vis dėlto (po restruktūrizacijos – red.) situacija dar labiau pablogėjo.“
„Manau, kad vyriausybė tiesiog norėjo perimti kontrolę. Žinoma, kaip ir kitose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, nacionalinis transliuotojas turėjo problemų: nebuvo visiškai skaidrus, visada buvo laikomas šiek tiek politiškai angažuota institucija. Vis dėlto, (po restruktūrizacijos – red.) situacija dar labiau pablogėjo“, – tikino A.Urban.
Analitikei antrino politologas Gaboras Gyoris. „Prieš reformą visuomeninės žiniasklaidos priemonės buvo šiek tiek šališkos, tačiau dabar jos atvirai pasisako už vyriausybę.
Didelių korupcijos skandalų nebuvo. Apskritai finansai „Fidesz“ nebuvo esminis klausimas: jie tikino, kad transliuotojas yra šališkas kairiųjų politikų naudai“, – 15min sakė G.Gyoris.
Tarybą skiria politikai
Remiantis 2011 metų pradžioje įsigaliojusiu žiniasklaidos įstatymu, buvo įkurtas Žiniasklaidos paslaugų ir paramos patikos fondas (MTVA). Jo paskirtis – kontroliuoti keturių visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios naujuoju įstatymu buvo sujungtos į vieną organizaciją, veiklą ir finansus.
Naujoji institucija Vengrijos naujienų agentūrai (MTI) suteikė „išskirtinę teisę“ kurti programas anksčiau nepriklausomai veikusioms visuomeninės žiniasklaidos priemonėms: Vengrijos radijui, Vengrijos televizijai, televizijos kanalui „Duna“.
Vis dėlto, kalbant apie visuomeninės žiniasklaidos politizavimą, kur kas svarbiau įsigilinti į MTVA vadovaujančią aštuonių narių Globėjų tarybą. Jos sprendimu skiriami ir aukščiau išvardytų visuomeninių žiniasklaidos priemonių direktoriai.
Įstatymas nurodo, kad šešis Globėjų tarybos narius skiria parlamentas. Tris kandidatūras pateikia valdančioji koalicija, tris – opozicija. Dėl kiekvieno kandidato parlamente vyksta balsavimus: į Globėjų tarybą paskiriami tik tie, kurie sulaukia dviejų trečdalių parlamentarų balsų.
Būtent tiek vietų parlamente 2011 metais, kai buvo sudaryta pirmoji Globėjų taryba, turėjo „Fidesz“. Globėjų tarybos prezidentą ir dar vieną papildomą narį skiria Žiniasklaidos taryba (Médiatanács). Apie ją – šiek tiek vėliau.
G.Gyoris tikino, kad šiuo metu įvairių Vengrijos institucijų priežiūros tarnybose, kuriose opozicijos delegatai sudaro mažumą, „jie negali daryti praktiškai jokios įtakos sprendimų priėmimui“.
2012 metų gegužę publikuotoje Europos Komisijos (EK) Žmogaus teisių ir teisinės valstybės direktorato ekspertizėje buvo kritikuojamas Globėjų tarybos paskyrimo modelis.
EK ekspertizė: „Tarybą tiesiogiai paskiria parlamentas be jokio atviro kandidatūrų teikimo proceso, nesvarstant, ar nominuoti kandidatai turi šioms pareigoms reikalingos patirties ar kompetencijos.“
„Tarybą tiesiogiai paskiria parlamentas be jokio atviro kandidatūrų teikimo proceso, nesvarstant, ar nominuoti kandidatai turi šioms pareigoms reikalingos patirties ar kompetencijos“, – rašoma ekspertizėje.
Pasak ekspertizės autorių, kandidatūros turi būti pateikiamos per 8 dienas nuo procedūros pradžios, vadinasi, neužtenka laiko surasti ir parinkti „tinkamai kvalifikuotų individų“.
„Vienintelė pagrįsta išvada gali būti ta, kad kandidatai pasirenkami labiau dėl politinių priežasčių, o ne kompetencijos“, – rašoma ekspertizėje.
Žiniasklaidos taryba – „Fidesz“ patikėtinė
Grįžkime prie Žiniasklaidos tarybos. Ji – tais pačiais metais naujai įsteigto daugiausia galios turinčio žiniasklaidos reguliuotojo – Nacionalinės žiniasklaidos ir komunikacijos institucijos (Nemzeti Média – és Hírközlési Hatóság, NMHH) – dalis.
Ši institucija kontroliuoja transliavimo licencijų išdavimą, gali skirti baudas žurnalistams už tai, ką ji laiko „įžeidžiančiu turiniu“.
Žiniasklaidos tarybos narius, įskaitant prezidentą, devynerių metų kadencijai skiria parlamentas. Be to, remiantis įstatymu, NMHH ir Žiniasklaidos tarybos prezidentas – tas pats asmuo.
Šiuo metu šią itin svarbią poziciją užima Monika Karas, siejama su V.Orbanu. Nuo 2004 m. teisininkė atstovavo dviem „Fidesz“ palaikančioms žiniasklaidos priemonėms „Magyar Nemzet“ ir „Hir TV“.
Nebėra kritikos vyriausybei
V.Orbano vyriausybė tikina, kad MTVA įsteigimas „padidino efektyvumą ir sumažino veiklos kaštus“. Savo ruožtu kritikai, įskaitant A.Urban, mano, kad „transliuotojas tapo tikru vyriausybės propagandos įrankiu“.
Žodžio laisvės ribojimus rodo ir 2018 metų organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indeksas: jame Vengrijai teko 73-oji vieta iš 180. Kaimyninė Slovakija liko 27-ta, Rumunija – 44-ta.
Politologas G.Gyoris 15min teigė, kad po „Fidesz“ inicijuotos reformos visuomeninės žiniasklaidos komunikacijoje „įvyko neįtikėtinai agresyvus pokytis“, eteryje nebeliko vietos opozicijos partijoms.
„Įstatymas reikalauja, kad prieš rinkimus visoms politinėms partijoms būtų skirtos penkios minutės visuomeninio transliuotojo eterio – savo programos pristatymui. Keli opozicijos kandidatai, pasirodę visuomeninėje televizijoje, teigė: „Tai – pirmas kartas, kai per pastaruosius keletą metų mūsų partijos atstovai buvo čia pakviesti.“
G.Gyoris: „Didžiosios opozicijos, kairiųjų partijos nekviečiamos į eterį apskritai. Išimtis taikoma tik skylančioms opozicijos partijoms: į visuomeninio transliuotojo eterį kviečiami tik politikai, kurie inicijuoja skilimą.“
Didžiosios opozicijos, kairiųjų partijos nekviečiamos į eterį apskritai. Išimtis taikoma tik skylančioms opozicijos partijoms: į visuomeninio transliuotojo eterį kviečiami tik tie politikai, kurie inicijuoja skilimą“, – sakė G.Gyoris.
Tai, kokia kryptimi pasuks visuomeninė žiniasklaida, sufleravo tuo metu naujai paskirto MTI direktoriaus Csabos Belenesso žodžiai 2010 m. gruodį.
„Visuomeninio transliuotojo žurnalistas negali būti vyriausybės priešas, jis ar ji negali kvestionuoti institucijos ar laisvai išrinkto kabineto. Negali būti, kad mes priimame poziciją ir tada atsigręžiame prieš darbdavį“, – tikino C.Belenessas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vengrų oligarchams perkant žiniasklaidos priemones, institucijos tyčiojasi iš nepriklausomų žurnalistų
Vyriausybės naratyvui visuomeninėje ir V.Orbanui artimiems oligarchams priklausančioje žiniasklaidoje šiokią tokią atsvarą suteikia kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės. Tiesa, „Fidesz“ rado būdų nutildyti ir jas.
Tiriamosios žurnalistikos portalo atlatszo.hu žurnalistė Anita Komuves 15min teigė, kad labiausiai privačią žiniasklaidą smaugia ne įstatymai, o ribojamos pajamos, gaunamos iš reklamos.
„Privačiai žiniasklaidai įstatymas neturėjo tokio didelio poveikio – ne jis yra didžioji problema. Įmonės, kurios nori būti draugiškos vyriausybei, neperka reklamos tose žiniasklaidos priemonėse, kurios nėra draugiškos vyriausybei.
A.Komuves: „Privačiai žiniasklaidai įstatymas neturėjo tokio didelio poveikio – ne jis yra didžioji problema. Įmonės, kurios nori būti draugiškos vyriausybei, neperka reklamos tose žiniasklaidos priemonėse, kurios nėra draugiškos vyriausybei.“
Galiausiai tokias žiniasklaidos priemones tenka parduoti vyriausybei artimiems oligarchams. Jie pakeičia vyriausiuosius redaktorius ir (žiniasklaidos priemones) paverčia propaganda“, – tikino A.Komuves. Didžiausią dalį portalo, kuriame ji dirba, pajamų suneša skaitytojai.
Nerimą keliantys siūlymai Lietuvoje
Seimo laikinoji komisija spalio pradžioje paskelbtose išvadose konstatuoja, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų ir siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą.
Komisijos išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis. Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Taip pat buvo siūloma, kad naująjį organą – valdybą – rinktų LRT taryba. Tiesa, jai kandidatus atrinktų vyriausybinė atrankos komisija.
Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vadovas Noelas Curranas, komentuodamas siūlomą naują (LRT) tarybos narių skyrimo tvarką ir valdymo struktūros pakeitimus, ragino atsižvelgti į neigiamą kitų šalių pavyzdį.
„Europos šalių patirtis rodo, kad dažna prižiūrinčiųjų institucijų sudėties kaita ir jų narių kadencijų siejimas su skiriančiųjų institucijų kadencijomis gali sudaryti prielaidas padidėti politikų kišimuisi“, – rašoma N.Currano laiške LRT generalinei direktorei ir Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, LRT taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis tarybos narius skiria prezidentas, keturis narius – Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), dar keturis narius – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
