Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuvė įdės pirmąją plytą į sieną, kuri gins Europą nuo Rusijos propagandos

Lietuvė Indrė Vareikytė ruoš pirmąjį oficialų Europos Sąjungos dokumentą, kuriame bus analizuojama Kremliaus propaganda, taip pat – siūlomos priemonės, galinčios sustabdyti Rusijos minkštosios galios potvynį.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė. / Redo Vilimo/BFL nuotr.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESC) priėmė sprendimą paruošti ataskaitą apie Senąjį Žemyną apraizgiusį Rusijos propagandos tinklą ir technologijas. Dokumentas svarbus, nes pateks ant įtakingiausių Europos politikų stalų ir padėti keisti įstatymus.

„Tai nėra nauja idėja, tuos klausimus kėlėme jau seniai, tačiau tik dabar sulaukėme pritarimo“, – pasakojo EESC narė I.Vareikytė, kuri yra idėjos autorė.

Ji mano, kad ne tik Vakarų Europoje apie Kremliaus propagandą žinoma per mažai: „Net ir Lietuvoje trūksta informacijos apie tai, kaip veikia Rusija, kokios technologijos, priemonės ir metodai yra naudojami.“

Ataskaitą sudarys dvi dalys.

Pirmojoje bus analizuojama dabartinė situacija. Ekspertai sieks išsiaiškinti, kokius metodus ir technologijas naudoja Rusija, siekdama daryti įtaką Europoje vykstantiems socialiniams ir politiniams procesams.

Antrojoje dalyje bus siūlomos priemonės, kurios padėtų sistemiškai ir instituciškai spręsti šią problemą.

„Tai yra labai svarbu, nes Europos Sąjungos institucijose, mano nuomone, apie tai kalbama per mažai. Šiuo atveju, dokumentas būtų ne tik problemos įvardinimas ir analizė, bet ir padėtų priimti realius sprendimus“, – sakė I.Vareikytė.

Lietuvė vadovaus studijų grupei, kurią sudarys devyni EESC nariai. Be to, ruošiant dokumentą bus bendraujama su Rusijos propagandos sistemą išmanančiais analitikais – nuo žiniasklaidos atstovų iki kariškių. 

Planuojama, kad prie ataskaitos rengimo turėtų prisidėti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Nekinetinių operacijų kuopa.

Pavyzdžiui, planuojama, kad prie ataskaitos rengimo turėtų prisidėti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Nekinetinių operacijų kuopa.

„Mums labai svarbu, kad sulaukėme komitete dirbančių Lenkijos, Latvijos, Estijos atstovų paramos. Mūsų regionas yra šalia Rusijos, mes su šita problema susiduriame bene labiausiai, todėl svarbu, kad visos šalys prisidėtų prie dokumento ruošimo“, – sakė lietuvė I.Vareikytė. Ji pabrėžė, kad tikisi kitų Baltijos šalių institucijų pagalbos.

Planuojama, kad ataskaita bus paruošta kitų metų balandį. Tada už dokumento priėmimą balsuos  EESC asamblėja, kurią sudaro 350 narių. Tarp jų yra devyni Lietuvos atstovai.

Tada dokumentas bus siunčiamas Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nariams, kurie turės atsižvelgti į siūlymus ir priimti sprendimus.

EESC yra Europos Sąjungos patariamasis organas, įsteigtas 1957 metais. Šis komitetas teikia konsultacijas svarbiausioms Senojo Žemyno institucijoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos