Lietuvos, kaip ir visų Baltijos šalių, santykiai su Rusija taip pat yra istoriškai sudėtingi, rašoma šios publikacijos pradžioje.
1990 m. kovą Lietuva pirmoji sovietiniame bloke paskelbė savo nepriklausomybę, o nepraėjus nė metams SSRS kariuomenė bandė užimti jos strateginius pastatus ir būstines.
„Lietuva labai stipriai jaučia tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, – sako slovakų kunigas ir vienuolis Rastislavas Dluhý, kuris jau keletą metų gyvena ir dirba Lietuvoje. – Jie supranta ir tai, kad yra maža šalis, kuri konflikto atveju negali apsieiti be kitų pagalbos“.
Propagandos daugėja
„Dar visai neseniai šalyje buvo transliuojami keli rusiški televizijos kanalai, – pasakoja R. Dluhý, šiuo metu gyvenantis Kaune. – Dėl suintensyvėjusio dezinformacinio karo praėjusį penktadienį šie kanalai buvo išjungti“.
Dabar Lietuvos žiūrovai, įsijungę televizorių, ekranuose mato tik trumpą tekstą: „Vasario 25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija išjungė visus rusiškus kanalus už propagandą ir karo kurstymą“.
15 procentų Lietuvos gyventojų yra rusakalbiai, šalis, kaip ir Estija bei Latvija, dažnai tampa melagingų naujienų taikiniu. Prieš Rusijos puolimą Ukrainoje Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Lietuvoje gali suaktyvėti prokremliškų propagandistų veikla. VSD duomenimis, šiandien Lietuvoje veikiančios prokremliškų radikalų grupės jau pradėjo platinti pareiškimus, pateisinančius Maskvos režimo agresiją Ukrainoje. Dėl šios priežasties valstybė nusprendė įsikišti ir uždaryti Rusijos televizijos stotis.
Išpuolių padaugės
Lietuvos santykiai su Rusija paženklinti skausmu ir traumomis. Šiandien Lietuvoje vargu ar rasite šeimą, kurios giminaičių nebūtų buvę ištremti į gulagą ar įkalinti kitame sovietiniame kalėjime.
Netrukus po to, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, sovietai vis dar bandė susigrąžinti šalį, o 1991 m. sausio viduryje sovietų kariuomenė bandė užimti visus strateginius šalies pastatus ir būstines: LR seimą, televiziją ir radiją. Tuo metu sovietai nužudė 14 žmonių ir 600 sužeidė.
„Lietuva įveikė šį etapą ir šiandien yra viena iš šalių, sparčiai atsikuriančių po totalitarinės priespaudos laikotarpio“, – pasakoja R.Dluhý.
Po metų, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, prieš pat SSRS žlugimą, ji įstojo į Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą. 2004 m. šalis vėl suartėjo su Vakarais ir kartu su Baltijos kaimynėmis Estija ir Latvija įstojo į transatlantinį karinį NATO ir Europos Sąjungos aljansą. Nors šiandien šalyje jaučiama stipri Rusijos baimė, tačiau ji ne visuotinė, rašoma portale skelbiamame straipsnyje.
Aktyvioji mažuma
Šiuo metu rusų tautinė mažuma Lietuvoje sudaro apie 6 proc. gyventojų, o rusakalbiai piliečiai – apie 15 proc.
Kalbėdamas apie tai, ar yra Lietuvoje nostalgiją sovietinei sistemai jaučiančių žmonių, kunigas sakė, kad tokių yra, tačiau nebūtinai tai priklauso nuo to, kokiai tautinei grupei žmogus priklauso.
„Esu sutikęs keletą prorusiškų lietuvių“, – kunigas R. Dluhý juos apibūdina kaip daugiausia vyresnio amžiaus žmones, kurie sovietiniais laikais dirbo kariuomenėje ir kurių pragyvenimo lygis tuo metu buvo aukštesnis nei vidutinis. Todėl šiandien jie su nostalgija prisimena praeitį.
„Neturėtume stebėtis, mes susiduriame su tuo ir Slovakijoje“, – sako Rastislavas.
Vakar – pandemija, šiandien – karas
Lietuvos VSD aprašytas padidėjęs prokremliškų radikalų aktyvumas jau seniai pastebimas.
„Pastaruoju metu Kremliaus šalininkai dalyvauja ir valstybės organizuojamuose nacionaliniuose minėjimuose“, – kunigas sako, kad prokremliški aktyvistai naudojasi gyventojų nuovargiu nuo pandemijos ir savo demonstracijomis siekia destabilizuoti valdžią.
Lietuva jau anksčiau buvo nubaudusi šešias Rusijos ir Baltarusijos televizijas už karo ir neapykantos kurstymą. Kanalų transliacijos Lietuvos buvo sustabdytos nuo trejų iki penkerių metų. Dar penki Rusijos televizijos kanalai buvo uždrausti dėl dabartinių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje propagavimo.
„Lietuviai šiuo klausimu labai jautrūs, – sako R. Dluhy. – Apskritai jie yra budresni dėl propagandos ir manipuliacijų nei mes Slovakijoje.“
Lietuvos stačiatikių pozicija
Katalikų Bažnyčia nedelsdama sureagavo į situaciją Ukrainoje, ir jau vasario mėnesį vyskupų konferencija paskelbė ypatingos maldos laiką. Dabar visoje Lietuvoje vyksta maldos susitikimai, o Šv. Mišių pabaigoje dažnai giedamas Ukrainos himnas.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia nominaliai priklauso Maskvos patriarchatui. Nepaisant to, stačiatikių vadovybė Lietuvoje į Rusijos agresiją reagavo su akivaizdžiu siaubu, rašoma portale.
Išpuolio dieną Lietuvos stačiatikių bažnyčios arkivyskupijos kancleris Vitalijus Mockus pasisakydamas apie situaciją aiškiai pareiškė, kad „mes, krikščionys, negalime nesmerkti tokių veiksmų“.
„Lietuva labai stipriai išgyvena tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, – sako kunigas R.Dluhý. – Ji supranta, kad yra maža šalis, kuri konflikto atveju negali apsieiti be kitų pagalbos“.
Laisvė ir tiesa
Sostinėje Vilniuje dabar be lietuvių kalbos plačiai kalbama ir rusų bei lenkų kalbomis – ir tai vietiniams gyventojams yra savaime suprantamas dalykas, pabrėžia žurnalistė, taip pat pridurdama ir tai, kad diskutuojant apie tai, kodėl kilo karas Ukrainoje, pasigirsta posakis „Умом России не понять“ („Rusijos neįmanoma suprasti protu“).
Nepaisant visko, kas vyko praeityje ir tebevyksta, lietuviai šiandien nejaučia neapykantos rusų tautai, tačiau jie aiškiai supranta, kad V.Putino diktatūra yra labai pavojinga.
„Kai uždavėte man šiuos klausimus, pasitariau su draugais, – sako R. Dluhy. – Viena jų, lietuvių menininkė ir visuomenininkė Edita Grudzinskaitė, priminė George'o Orwello žodžius: „Veiksmingiausias būdas sunaikinti tautą – paneigti ir ištrinti jos istorijos supratimą.
Lietuva jau išmoko savo laisvės kovų pamoką. Kaip smurtautojai negali gyventi su tiesa, taip išgyvenusieji negali gyventi be jos.“
Šios publikacijos autorė ne sykį lankėsi Artimųjų Rytų šalyse, o karo su „Islamo valstybe“ metu aprašė jazidų moterų gelbėjimą Irake. Doktorantūros studijose Brno ir Vienoje šiuo metu tyrinėja religinį ekstremizmą.
