Kaip skelbia – kol kas neoficialiai – PSO, pernai vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo net 16 litrų grynojo alkoholio.
Yra apskaičiuota, kiek vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną išgeria alkoholio. Statistikos departamento duomenimis, per dieną gyventojas vidutiniškai išgeria 0,6 litro alaus arba 0,3 litro vyno arba 86 gramus degtinės.
Europos Komisija aiškina, kad lietuvių prasta psichinė sveikata. Esą mes geriame, kad pasijustume geriau ir pamirštume įvairias negandas.
Su tokia išvada linkę sutikti ir 15min kalbinti užsieniečiai, kurių vieni jau ne pirmą dešimtmetį, kiti – dar tik kelerius metus, stebi, kaip geria lietuviai, ir bando spėti: kodėl?
Susitinka kavos, o ne alkoholio
Prieš ketverius metus gyventi ir dirbti į Lietuvą atsikraustęs makedonas Darko, išgirdęs klausimą, ar mano, kad lietuviai geria išskirtinai daug, nedvejojo nė akimirkos: „Taip, taip, dar kartą taip.“
Makedonas Darko: „Kai atvykau, man buvo labai netikėta matyti žmones, perkančius alkoholį nuo pat ryto.“
„Kai atvykau, man buvo labai netikėta matyti žmones, perkančius alkoholį nuo pat ryto. O prieš savaitgalius parduotuvėse alaus lentynos iššluojamos“, – teigė lietuvę vedęs ir Vilniuje įsikūręs makedonas.
Darko – iš pietinės Europos dalies, kur, kaip matyti PSO duomenyse, geriama mažiau. Makedonijoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja beveik 7 litrus grynojo alkoholio.
„Penktadieniais ir šeštadieniais gatvėse labai daug girtų jaunų žmonių. Man susidaro įspūdis, jog jūs, lietuviai, geriate tam, kad prisigertumėte, o ne norėdami pasimėgauti. Ir parduotuvėse galima nusipirkti mažų degtinės buteliukų. Jie pigūs“, – 15min tvirtino 34 metų makedonas.
Jis pripažino, kad atsikraustęs į Lietuvą ir pats pradėjo daugiau gerti: „Taip, išties taip atsitiko. Kita vertus, čia pigūs geri, kokybiški alkoholiniai gėrimai. Vis dėlto pietuose mes su draugais einame kavos, o ne išgerti.“
Prisigėrimas – ne tikslas, o klaida
Panašios nuomonės – dar vienas pietietis, 44-erių italas Alessandro, Vilniuje gyvenantis pusę dešimtmečio. Pagal PSO statistiką italai – viena mažiausiai alkoholio vartojančių tautų.
„Gėrimas Lietuvoje priimamas kaip natūralus kasdienės buities standartas, – 15min sakė Alessandro, jau kuris laikas iš arti stebintis, kaip geria lietuviai, ir ieškantis atsakymų, kodėl. – Alkoholis čia yra kaip vaistas, malšinantis stresą ir nemigą. O iš tiesų smegenys visiškai nepailsi.“
Italui taip pat labai keista savaitgalinių išgertuvių tradicija. Jis susidarė įspūdį, kad lietuviai savaitgalius laiko proga išlįsti į miestą ir prisigeria taip nuplaudami darbo savaitę: „Gėrimas yra vos ne mitas.“
„O italai prisigėrimą laiko ne tikslu, o klaida. Mes išgeriame prie maisto, ir labai nedaug. Alkoholis yra patiekalo dalis“, – pasakojo Alessandro.
Jis tuoj pat patikslino kalbantis apie didžiąją visuomenės dalį, tačiau toli gražu ne visus italus: „Juk galima kalbėti ir apie tuos piliečius, kurie vaikšto į diskotekas ir dar nepasiekę naktinio klubo yra apsvaigę nuo stipriųjų gėrimų.“
„Bet šiaip italai alkoholiu nepiktnaudžiauja. Kasdien mes negeriame. Italui alkoholis, kurio jis vartoja nedaug, yra visaverčio gyvenimo recepto dalis, o ne, kaip Lietuvoje, būdas išspręsti problemas jas pamirštant ar įrodyti, koks esu stiprus ir suaugęs“, – svarstė italas.
Arba emigruoja, arba geria
Visame pasaulyje apie 15-16 proc. alkoholio vartotojų praktikuoja vadinamąjį „epizodinį besaikį išgėrinėjimą“. Angliškai jis vadinamas „binge-drinking“, ir būtent Jungtinėje Karalystėje toks pomėgis bent jau anksčiau būdavo labai ryškus.
Siekdamas išspręsti tokių išgertuvių sukeliamas problemas, Londonas dar per Pirmąjį pasaulinį karą nustatė, kad aludės duris gali atverti 12-14.40 val. ir 18.30-21.30 val.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje ribojimai buvo panaikinti, ir dabar, neturint specialios licencijos, pabams leidžiama parduoti alkoholį iki 23 valandos. Tai šaliai padeda kovoti su išgertuvėmis ir jų pasekmėmis.
15min pakalbino du britus – vienas Vilniuje praleido 2008-ųjų vasarą, o kitas Kaune gyvena jau apie 20 metų.
Nigelas: „Bendrąja prasme šioje šalyje žmonės nėra vertinami. O kai žmonės nevertinami, jie arba emigruoja į kitą valstybę, arba pradeda gerti.“
37 metų Kieranas iš Šiaurės Anglijos siūlo Lietuvai pernelyg nesijaudinti. Bent jau jis nemano, kad vidutinis lietuvis geria per daug ar daugiau nei kitose valstybėse.
„Visur yra girtuoklių ir alkoholikų. Tiesa, skirtumas tarp padėties Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje galbūt yra toks, kad jūsų šalyje žmonės, kurie turi problemų dėl alkoholio, geria atvirai.
Čia, Anglijoje, tokie asmenys į viešumą nelenda. Lietuvoje, Lenkijoje, Prahoje, kur irgi esu gyvenęs, girtuokliaujama viešose vietose. Tiesą sakant, manau, kad tai ir sudaro įspūdį, kad problemų dėl alkoholio turi visa visuomenė“, – svarstė Kieranas.
„Kita vertus, štai kaip tik užsukau į pabą papietauti. Kampe kelios grupės darbininkų iš Rytų Europos jau linksminosi. Du jų buvo išvis gatavi. Gal čia ir kultūrinis reiškinys“, – pridūrė britas.
Nigelas, gyvenantis Kaune, kur kas griežtesnis. Jis mano, kad alkoholizmas yra problema, kurią sukelia didesnės Lietuvos problemos – „mažos algos, korupcija kiekviename lygyje, amžinai gendanti infrastruktūra, masinis potrauminis stresas, susijęs su sovietine ir nacistine okupacijomis.“
„Bendrąja prasme šioje šalyje žmonės nėra vertinami. O kai žmonės nevertinami, jie arba emigruoja į kitą valstybę, arba pradeda gerti. Būtų labai įdomu išsiaiškinti, kaip keičiasi emigravusių lietuvių gėrimo įpročiai“, – 15min kalbėjo Nigelas.
Neturime ką veikti?
Prieš dešimtmetį tris mėnesius Vilniuje praleidęs Scottas, išgirdęs klausimą apie alkoholį ir lietuvius, išsyk prisipažino: „Taip, jau mačiau naujausius duomenis. Jūs, vyručiai, galėtumėte pristabdyti. Tiek litrų per daug.“
Amerikoje vienas gyventojas vidutiniškai per metus suvartoja 9 litrus grynojo alkoholio, tačiau šalis tokia margaspalvė ir daugiakultūriška, kad kokios nors bendros tendencijos, Scotto manymu, nustatyti neįmanoma.
Amerikietis Scottas: „Kodėl geriate? Manau, kad lietuviai neturi ką veikti. Pavyzdžiui? Eiti į antrą darbą.“
„Na, mūsų alus geresnis, – pasijuokė amerikietis. – Bet Lietuvoje, man rodos, į visuomenės sąmonę įaugęs įprotis labai reguliariai išgerti 3-4 bokalus ar butelius prasto alaus.
Kodėl geriate? Manau, kad lietuviai neturi ką veikti. Pavyzdžiui? Eiti į antrą darbą. Mes Amerikoje dažniausiai labai ilgai užsisėdime darbe ir pavargstame. Daug žmonių po darbo eina į mokslus. Galiausiai baruose čia jau labai brangu.“
Vilniuje apie 20 metų gyvenanti prancūzė Michelle, kurios vyras – lietuvis, visgi pastebi, kad situacija Lietuvoje keičiasi: „Pavyzdžiui, vyro giminaičiai jau labiau supranta ir nepyksta, jei atsisakai su jais išgerti.“
„O šiaip tiesa, lietuviai geria daug. Ir miestuose, ir kaimuose dažnai galima pamatyti visiškai girtų žmonių. Prancūzijoje tokie vaizdai retesni“, – sakė Michelle.
Kita vertus, bulgarė Viktorija Ivanova, prieš keletą metų studijavusi Vilniuje pagal „Eramus“ programą, tvirtino, kad jos gimtinėje girtuokliaujama aktyviau ir pavojingiau.
„Lietuviai tikrai moka linksmintis ir daug geria, bet nemanau, kad jie turi alkoholizmo problemą. Bulgarijoje mes geriame dar daugiau, ypač – senoliai.
Jie neturi daug pinigų ir geria prastą alkoholį. Labai daug žmonių apsinuodija alkoholiu. Bulgarai – nežinau, galbūt visur taip – įsitikinę, kad alkoholis gali išspręsti jų problemas“, – 15min teigė Viktorija.
