Diplomato teigimu, kitoks sprendimas galėtų pasiųsti blogą signalą kaimynams Rytuose, kurie, pasak ambasadoriaus, „traukiasi nuo demokratijos“. ESBO Ministrų tarybos sesija vyks gruodžio 6-7 dienomis Vilniuje.
Interviu BNS Ž.Pavilionis taip pat sakė, kad Lietuvos verslas JAV galėtų veikti aktyviau, o Lietuvos institucijos turėtų labiau stengtis pritraukti amerikiečių turistus.
– Kokios temos jūsų darbotvarkėje svarbiausios šiuo metu?
– Kai atvažiavau, pradėjome nuo politinio dialogo, nes jis buvo apmiręs. Ypač padėjo Demokratijų bendrija, kuriai pirmininkavome – pavyko užmegzti glaudų ryšį su Kongresu. Sutarta, kad reguliariai Kongrese vyks demokratiškiausių parlamentarų iš viso pasaulio susitikimas su mūsų vadovavimu. Taip turime tiesioginį išėjimą į Kongreso vadus. Demokratijų bendrija suteikė tiesioginį, artimą ryšį su visais senais kovotojais už laisvę Kongrese.
Pernai įvyko senatoriaus Johno McCaino, kongresmeno Dano Burtono vizitai, ruošiamės naujiems kongresmenų vizitams. Prasidėjo nenutrūkstamas ryšis su Kongresu. Džiaugiuosi, kad tame dalyvauja įvairių mūsų partijų atstovai – tiek valdantieji, tiek opozicija.
Prieš porą savaičių pasirašyta Švietimo ir kultūros mainų programa, kuri leidžia mums reguliariai vežtis, pavyzdžiui, Kongreso narių padėjėjus ir jiems rodyti Lietuvą. Prieš priimant svarbiausius, strateginius sprendimus, verta pažinti regioną. Jie yra labai svarbūs žmonės, rengiantys jų sprendimus.
Hillary Clinton vizitas atstatė ryšį tarp užsienio reikalų ministerijų. Kad mūsų užsienio reikalų ministras lankėsi čia du kartus, yra daug. Paprastai viena didelė šalis per metus turi galimybę susitikti su sekretore, mes susitikome du kartus. Negana to, ji atvažiavo. Taip pat paminėčiau prezidentės susitikimus su JAV prezidentu Baracku Obama Varšuvoje, Madride ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Čikagoje.
Šiemet pavyko užmegzti dialogą su amerikiečiais visais svarbiausiais klausimais energetikos srityje: nuo branduolinių reaktorių iki suskystintųjų dujų terminalo, skalūninių dujų.
Man atvykus, buvome nustebę, kodėl tranzitas į Afganistaną neina per Klaipėdą, kur yra neužšalantis, augantis uostas. Stipriai dirbome, daug padėjo lietuvių atstovai Kongrese, senatorius Dickas Durbinas, ir šiandien Klaipėda faktiškai yra pirmaujantis uostas, kuris veža tuos krovinius į Afganistaną. Tai nėra kažkoks „čia ir dabar“ dalykas – tai pratina amerikietiškas kompanijas prie mūsų logistikos, rodo, kad mūsų logistika yra puiki, o ryšiai geri.
Buvo sėkmingas kultūros ministro vizitas. Tai yra sritis, kur amerikiečiai mūsų nepažįsta. Ne tik populiaresnių mūsų dainininkų, bet ir aukštosios kultūros. Mes savo ruožtu čia turime ketvirtadalį tautos su visu paveldu, šimtais katalikų bažnyčių, poetais, kurių nepažįstame. Tai paveldas, kuris miršta.
Ilgą laiką trukdė tam tikras stereotipas, kad Amerika yra per didelė rinka mūsų verslui. Tačiau aš asmeniškai manau, kad šita rinka, palyginti su Europos Sąjungos, mums yra gal net draugiškesnė.
– Ar, jūsų nuomone, Lietuvos verslininkai išnaudoja savo galimybes Amerikoje?
– Ilgą laiką trukdė tam tikras stereotipas, kad Amerika yra per didelė rinka mūsų verslui. Tačiau aš asmeniškai manau, kad šita rinka, palyginti su Europos Sąjungos, mums yra gal net draugiškesnė. Nekalbu apie techninius ar mokesčių barjerus, kalbu apie bendrą verslo kultūrą, kuri labai atvira ir liberali. Ši rinka yra didžiausia pasaulio ekonomika, kurioje yra stambiausių kampanijų vadavietės. Padarę pirmuosius žingsnius su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe pamatėme, kad rezultatas gali būti labai didelis.
Taip, darome nepakankamai, mūsų yra per mažai, bet savo buvimą bandome plėsti. Neseniai atidarėme pirmąją „Eksportuojanti Lietuva“ atstovybę Čikagoje. Tikėkimės, kad greitai atidarysime „Investuok Lietuvoje“ atstovybę Silicio slėnyje. Aš labai tikiuosi, kad Ūkio ministerija galės padidinti savo pačios buvimą Amerikoje. Kalbu apie komercijos atašė buvimą šioje atstovybėje, kurių yra daugelyje kitų šalių. Jei šita šalis mums yra tokia svarbi, aš manau, tai tikrai padėtų.
Dar anksčiau sėkmingai pradėta investicijų ir inovacijų medžioklė. Tai labai intensyviai prasidėjo su premjero A.Kubiliaus vizitais į Silicio slėnį ir sėkmingai tęsiasi. Tokios inovacijų koncentracijos, dydžio ir galimybių tikrai nėra jokiose kitose šalyse kaip čia. Lašas, kurį mes surandame Silicio slėnyje, virsta jūra pas mus, mažoje šalyje. Amerikiečiai tikrai labai vertina mūsų išsilavinimą, darbštumą, darbo etiką.
Verslininkai eina, tam tikrose srityse jų yra nemažai, nors kai kur yra techninių kliūčių sudaryta, kurias ES jau įveikėme. Intensyviai dirbame bandydami atverti rinką mėsos eksportui, kuri formaliai kol kas yra uždaryta. Galbūt kitais metais mums pavyks šį procesą baigti.
Paminėsiu turizmą. Amerikiečiai yra laikomi didžiausiais ir labiausiai išlaidaujančiais turistais pasaulyje. Turizmas į Lietuvą iš Amerikos auga 75 proc. per metus. Mes iki šiol Lietuvoje bandome įrodyti, kad Amerika yra prioritetinė šalis, ne tik Baltarusija ir Rusija. Amerikoje yra 1 mln. lietuvių, šimtai tūkstančių litvakų, kurie jaučia šiltas emocijas, nori pamatyti Lietuvą, išleisti pinigus. Kol kas, deja, neturime turizmo strategijos Amerikoje. Kitais metais su Turizmo departamentu tikimės padaryti pirmuosius pristatymus, bet iki šiol Lietuvoje Amerika, deja, yra laikome ne prioritetine šalimi. Tai yra nesusipratimas.
Mes iki šiol Ameriką suvokiame per politinius-karinius akinius. Be abejonės, jie yra teisingi, tai yra konstituciniai mūsų santykių pagrindai, tai yra esmė, tačiau šalia to turime išmokti į Ameriką žiūrėti per atskirus sektorius. Tai, ką padarėme Europoje, tik pradedame daryti Amerikoje.
– Jungtinėse Valstijose dabar vyksta diskusijos apie biudžeto karpymus, paramos valstybėms užsienyje, gynybos finansavimo mažinimą. Kaip tai gali atsiliepti Lietuvai?
– Visų šalių gynybos biudžetams poveikį daro nesibaigianti krizė. Labai siekiame ir norime, kad Amerikos dėmesys mūsų regionui išliktų toks pat, koks buvo ir gal net padidėtų, nes grėsmės regione arba regione, kuris yra į Rytus, iš esmės didėja. Demokratijos tose šalyse mažėja, o potencialių įtampų daugėja. Darome viską, kad dėmesys mūsų regionui išliktų. Aišku, tai verčia ieškoti inovatyvių sprendimų.
NATO susitikimas Čikagoje bus skirtas vadinamajai Aljanso „protingos gynybos“ koncepcijai, kaip mažėjant resursams sugebėti gynybos lygį ieškant naujų sprendimų. Baltijos šalys su Šiaurės šalimis yra tam tikras tų inovatyvių sprendimų šaltinis. Jau seniai su latviais, o po truputį ir su šiauriečiais vystome projektus, kurie savaime yra unikalūs.
– Lankydamasis JAV išgirdau tiesų pasakymą, kad Amerikos dėmesys Europai iš esmės mažėja ir diskusijų, skirtų Europai, yra vis mažiau. Kokius namų darbus šiame kontekste reikėtų padaryti Lietuvai?
– Tikrai nenorėčiau komentuoti mūsų namų darbų, nes tai turi daryti Lietuvos politikai. Tačiau pritariu, kad turime daryti viską, jog Amerikos dėmesys išliktų. Tai nėra lengva. Tai reikalauja didesnių resursų iš mūsų pačių, nes iš esmės neužtenka skambučio ar elektroninio laiško, kad į mus atkreiptų dėmesį. Šita sostinė iš visų diplomatinių veiklos arenų turbūt yra labiausiai konkurencinga. Čia tuo pačiu metu vyksta penki, šeši panašūs renginiai. Yra ekonominiai pasikeitimai, vidaus politika, artėja rinkimai, išlaikyti dėmesį nėra lengva, tai kainuoja investicijas iš Lietuvos.
Mes bandome dialogą padaryti ne tik formalų, kas iki šiol buvo, bet išlaikyti ir visus neformalius ryšius. Pas mus jau veikia vadinamasis Respublikonų institutas, jau įsikūrė – ir mūsų pastangų dėka – „Freedom House“ atstovybė, labai tikimės, kad greitai įsikurs demokratų atstovybė. Tačiau tai yra tik politiniai atstovai.
Amerikos lietuviai yra ryšys, kurio pakankamai gerai neišnaudojame, tokio ryšio neturime su jokia kita šalimi.
Pasaulyje nėra turtingesnės, laisvesnės pilietinės visuomenės, kokia yra JAV. Mes labai siekiame, kad tuo turtu būtų galima pasidalyti su Lietuva. Mes kalbame su nevyriausybininkais, bandome parodyti, kad yra bendri interesai.
Amerikos lietuviai yra ryšys, kurio pakankamai gerai neišnaudojame, tokio ryšio neturime su jokia kita šalimi. Neseniai buvau Naujajame Džersyje susitikime su jais ir prašiau jų neužsidaryti savyje, sakiau, kad esminė jų misija yra, tiesą pasakius, Lietuva, o ne jų parapijos – kiekvienam svarbu tai, kas arčiau kūno. Ir jie sutiko su manimi. Aš labai džiaugiuosi, kad išeivija mus parėmė tiek dėl energetinių klausimų, tiek dėl saugumo klausimų. Sutarėme su jais, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną. Jie yra unikalus ryšys, kuris gali tai padaryti, nes Amerika yra tikrai demokratiška šalis ir bet koks Amerikos piliečio lietuvio laiškas kongresmenui turi didžiulę svarbą. Tą reikia išnaudoti.
– Kokių JAV atstovų vizitų Lietuvoje ir Lietuvos pareigūnų Amerikoje vizitų galime sulaukti artimiausiais metais?
– Dar nesibaigė pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Labai tikiuosi, kad valstybės sekretorė H.Clinton parems mūsų pirmininkavimą ir apsilankys mūsų šalyje, nes jos neapsilankymas reikštų tam tikrą signalą regionui, kuris, ypač Rytuose, traukiasi nuo demokratijos, nuo ESBO principų. Toks nedalyvavimas reikštų tam tikrą regiono palikimą sau pačiam, ko, mes tikimės, neįvyks. Mes jaučiame Amerikos paramą ir labai norėtume, kad būsimi pirmininkavimai tęstų tuos darbus.
Bus sektoriniai vizitai, daugiau iš mūsų pusės, nes bandome pastatyti sektorinius tiltus tarp Lietuvos ir Amerikos.
Na, ir laukia didysis NATO viršūnių susitikimas Čikagoje su mūsų prezidentės dalyvavimu, kuris tikrai bus labai svarbus tiek Amerikai, tiek prezidentui B.Obamai, nes Čikaga yra jo miestas. Ir mūsų miestas. Todėl labai tikiuosi, kad Čikagoje bus priimti tokie sprendimai, kurie tiks tiek NATO, tiek lietuviams. Sprendimai dėl NATO oro policijos tęstinumo bus labai svarbūs.
