Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaruoju metu ėmė blogėti, Vilniui ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas pastaruoju metu ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Pašlijus Vilniaus ir Pekino santykiams, pasigirdo nuogąstavimų esą galbūt Lietuva paskubėjo tiek didinti bendradarbiavimą su Taivanu, tiek ir pasitraukti iš bendradarbiavimo su Kinija platformos „17+1“.
Lietuvoje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pirmadienį teigė apgailestaujantis dėl pablogėjusių Vilniaus ir Pekino santykių, bet pranešė, kad Varšuva neplanuoja sekti Lietuvos pavyzdžiu – esą siekiama palaikyti bendravimą su Pekinu.
Palaiko vienos Kinijos politiką
„Lenkijos pozicija yra aiški – palaikome vienos Kinijos politiką. Taivaną laikome Kinijos dalimi, todėl Taivano atstovybė Lenkijoje nėra diplomatinė, tai – ekonominis biuras.
Manome, visai natūralu yra tai, jog kai kurios Europos Sąjungos valstybės vysto ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu“, – pirmadienį lankydamasis Vilniuje kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Skirtingai nei Lietuva, Lenkija nepasitraukė iš bendradarbiavimo su Kinija platformos „17+1“.
Pasak Z.Rau, tai tik vienas iš daugelio būdų, kuriuos pasitelkdamos ES valstybės bendradarbiauja su Kinija. Tiesa, čia pat Lenkijos užsienio reikalų ministras teigė, kad minėta bendradarbiavimo forma ne iki galo tenkina Varšuvą.
Z.Rau: Natūraliai pripažįstame, kad daryti spaudimą vienos šalies kitai šaliai, taip pat ekonomine prasme, yra netinkama.
„Ši platforma gyvuoja jau devynerius metus, tačiau iki šiol nepavyko sureguliuoti prekybos balanso tarp mūsų šalių“, – kalbėjo Z.Rau.
Lenkijos užsienio reikalų ministras sakė apgailestaujantis, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai tapo įtempti, tačiau tvirtino smerkiantis Pekino bandymus daryti spaudimą Vilniui.
„Natūraliai pripažįstame, kad daryti spaudimą vienos šalies kitai šaliai, taip pat ekonomine prasme, yra netinkama.
Mes manome, kad Kinijos ir Lietuvos santykiai stabilizuosis ir bus pagerinti. Mes labai to norėtume“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Kursto įtampą
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat tikino, kad bendradarbiavimo su Kinija platforma „17+1“ netenkino Vilniaus, todėl buvo nuspręsta iš jos pasitraukti.
„Mes kur kas labiau pasisakome už formatą „27+1“ – kai visos ES valstybės vienu balsu kalbėtų su Kinija.
Lygiai taip pat kaip ir Lenkija, Lietuva norėtų matyti Vilniuje ekonominę Taivano atstovybę. Tai, kas šiandien galioja 18 kitų ES valstybių, manome, turėtų būti leidžiama ir Lietuvai“, – sakė G.Landsbergis.
Jis tvirtino, kad įtampai pakurstyti Lietuva buvo pasirinkta turint omenyje sudėtingą situaciją šalyje su migrantų krize ir COVID-19 valdymu.
„Būtent tai turbūt buvo vertinama kaip jautri situacija valstybėje, kuomet, pritaikius papildomą spaudimą, galima būtų laimėti diplomatinę pergalę ir Lietuva atsitrauktų nuo savo Vyriausybės programoje išdėstytų minčių puoselėti tokius ryšius, kokius Vyriausybė mano esant reikalingus ilguoju laikotarpiu“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
G.Landsbergis: Tai, kas šiandien galioja 18 kitų ES valstybių, manome, turėtų būti leidžiama ir Lietuvai.
G.Landsbergis teigė besitikintis, kad Lietuvai ir Kinijai pavyks išspręsti nesutarimus „diplomatiškai ir su abipuse pagarba“.
