Strateginė partnerė
Dvišaliai Lenkijos ir Lietuvos santykiai pastaraisiais metais išties smarkiai pagerėjo – ypač lyginant su laikotarpiu, kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Bronislowas Komorowskis, o užsienio reikalų ministru dirbo Radoslawas Sikorskis.
Jei anuomet Lietuvoje valdančiojoje koalicijoje dominavę konservatoriai su Lenkija pykosi, tai dabar jau kuris laikas dvišaliuose santykiuose bent iš pažiūros vyrauja harmonija.
Lenkijos reikia Lietuvai, o Lietuvos – Lenkijai, kurios dešiniųjų Teisės ir teisingumo partijos (PiS) vyriausybė sąjungininkų Europos Sąjungoje turi nedaug, ypač kalbant apie ginčus dėl teisės viršenybės.
Pavyzdžiui, Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis BNS šią savaitę teigė, kad ką tik antrajai kadencijai perrinktas Andrzejus Duda laiko Lietuvą strategine partnere, o Gitaną Nausėdą – asmeniniu sąjungininku.
Varšuvai esą labai svarbi Lietuvos parama ginče su Briuseliu dėl teisinių reformų, rūpi ir solidarumas bandant atremti Rusijos pastangas kraipyti istoriją. Galiausiai abi šalys nori daugiau JAV ir Vakarų Europos karių rytiniame NATO sparne.
Pirmojo vizito po inauguracijos praėjusių metų vasarą G.Nausėda vyko būtent į Varšuvą.
Svarstoma, esą svarbus lūžis dvišaliuose santykiuose įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
O ir S.Skvernelis per šios savaitės vizitą Lenkijoje daug dėmesio skyrė vykdomiems europinės reikšmės infrastruktūros projektams – „Via Baltica“, „Rail Baltica“, „Harmony Link“.
Su A.Duda, kuris pradeda antrą penkerių metų kadenciją, ir su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu antradienį susitikęs S.Skvernelis pažymėjo, kad strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala.
Kam Lenkijai reikalinga Lietuva?
Vis dėlto apžvalgininkai įspėja, kad jau kelerius metus tvyranti idilė yra gana apgaulinga ir gali greitai išsisklaidyti. Esą daugelis aštresnių klausimų, kurie šiaip jau temdytų dvišalius ryšius, tiesiog nukišti giliai į stalčių.
Ir nežinia, kada tas problemas išlįsti į paviršių gali priversti ar pasikeitusi geopolitinė situacija – ypač ES kontekste, ar nauja vyriausybė Varšuvoje ar Vilniuje.
„Santykiai dabar tikrai geresni nei anksčiau, bet reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje nė vienas iš probleminių tautinių mažumų klausimas vis dar nėra sprendžiamas. Tad jie visada gali iššokti“, – įspėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijuš Antonovič.
Jis kaip pavyzdį pateikia Lenkijos santykius su Izraeliu – juos irgi tarsi temdo daug neišspręstų klausimų, tarkime, dėl turto restitucijos: „Ir tie klausimai iššoka, kai niekas to nelaukia. Tas degtukas yra ir jį gali uždegti bet kas ir bet kada.“
Lenkas žurnalistas Dominikas Wilczewskis, kalbėdamas su 15min, pritarė M.Antonovič – rizika, kad situacija gali bet kada pasikeisti, tikrai yra.
D.Wilczewskis: Kaip bežiūrėtume, Teisės ir teisingumo partija yra nacionalistiška. Valdantieji gali bet kada išsitraukti mažumų kortą ir ją mesti.
„Santykiai dabar geri. Tarkime, Skvernelio delegacija tokia, kokios Lenkijoje jau daug metų nemačiau. Bet vadinamasis Sikorskio momentas gali ateiti staigiai, nes problemos tiesiog slepiamos šaldytuve.
Kaip bežiūrėtume, Teisės ir teisingumo partija yra nacionalistiška. Valdantieji gali bet kada išsitraukti mažumų kortą ir ją mesti – jei tik paskaičiuos, kad jiems taip vienu ar kitu metu pasielgti bus naudinga“, – tvirtino D.Wilczewskis.
R.Sikorskis anuomet, prieš 10-11 metų, vis laidydavo kandokas – net ir jei teisingas, tai tikrai nediplomatiškas – replikas apie Lietuvoje esą labai skriaudžiamus lenkus.
„Vis dėlto PiS, skirtingai nei „Piliečių platforma“, aiškiai žino, kam Lenkijai reikalinga Lietuva. Pirma, reikia, kad Lenkija ne viena bendradarbiautų su JAV, antra, Lietuvos reikia regioninių projektų vystymui, trečia, Lietuva reikalinga, kad galėtų paremti Lenkiją ginčuose su ES“, – dėstė M.Antonovič.
Jis, tiesa, mano, kad dabar dvišaliuose santykiuose yra kur kas daugiau turinio nei laikotarpiu, kai Lietuvos prezidentas buvo Valdas Adamkus, o Lenkijos – Lechas Kaczynskis.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykių infrastruktūra dabar žymiai didesnė ir platesnė. Statomas dujotiekis, nutiestas kabelis, tiesiamas antras kabelis, 2022 metais bus greitkelis, 2027 metais – geležinkelis.
Daugėja abipusių investicijų. Trumpiau tariant, politikams žymiai daugiau kainuotų santykių nugramzdinimas į tokį lygį, kokį matėme Sikorskio ir Ažubalio laikais. Per pastaruosius metus susiformavo saugiklis“, – aiškino M.Antonovič.
Nėra demokratijos, nebus ir pinigų
Kita vertus, ne tik šis, bet ir dauguma analitikų neabejoja, kad naujų PiS vyriausybės ginčų su Europos Komisija tikrai bus.
„Lietuvai kils sudėtingų, keblių klausimų, kaip reikės elgtis. Mūsų politinis elitas nori, jog Lenkijoje grėsmingų tendencijų būtų mažiau, bet mums svarbu ir tai, kad kovojant dėl teisės viršenybės Lenkijoje nenukentėtų Lenkijos pozicija ES bei NATO.
Tai mums nebūtų naudinga – toks ir skirtumas. Jei Lietuva būtų Portugalija, laisvai galėtume pulti kritikuoti Lenkiją. Bet ši šalis yra mūsų kaimynė, su kuria labai susijęs mūsų saugumas, todėl reikia balansuoti – kad ir kaip taip būtų sudėtinga“, – 15min teigė M.Antonovič.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrzejus Pukszto savo ruožtu priminė, kad nei A.Duda, nei PiS atstovai per pastarąją rinkimų kampaniją nė karto neišsakė ypač aštrios kritikos ES.
M.Antonovič: Jei Lietuva būtų Portugalija, laisvai galėtume pulti kritikuoti Lenkiją. Bet ši šalis yra mūsų kaimynė, su kuria labai susijęs mūsų saugumas, todėl reikia balansuoti.
Eksperto nuomone, Lenkijoje euroskeptikų apskritai nėra labai daug, o į tai reikia atsižvelgti. Be to, A.Pukszto Lietuvos diplomatams ir politikams linki apskritai labiau domėtis kaimynine šalimi, kadangi žinių esą trūksta.
„Bet problema tikrai yra, nors pandemija ir pristabdė platesnes diskusijas dėl Lenkijos ES institucijose. Tarkime, iki galo taip ir nežinome Ursulos von der Leyen bei kitų lyderių planų, nežinome, kaip bus modeliuojama ES ateitis“, – tvirtino A.Pukszto.
Vis dėlto net ir kalbant apie teisės viršenybę ES galvą labiausiai skauda ne dėl Lenkijos, o dėl Vengrijos, kuri, valdoma Viktoro Orbano, tarptautinių stebėtojų jau apskritai nebėra priskiriama prie demokratijų,
A.Pukszto įžvelgia galimybę, kad dalis ES šalių gali aktyviai bandyti susieti būsimojo daugiamečio biudžeto formavimą su teisės viršenybės principu – esą jei mindote demokratines normas, pinigų gausite mažiau.
Laimėjus J.Bidenui lauktų pauzė
„Tada jau ir Lietuvai reikės aiškiai deklaruoti savo poziciją. O juk ir anksčiau būta kalbų, kad iš Lenkijos reikėtų atimti balso teisę ES institucijose.
Gali būti, kad teisės viršenybės susiejimas su finansais yra tik preliudija. Manau, kad ES bandys patikrinti tokį mechanizmą, bet elgsis atsargiai ir negriebs per plačiai, pavyzdžiui, nelies visos septynerių metų biudžeto perspektyvos“, – svarstė analitikas.
Kita vertus, svarbu ir tai, kad nei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel stengiasi nesivelti į konfliktą su Lenkija – pastarosios atveju iš Varšuvos skrieja itin daug kritikos dėl rusiško dujotiekio „Nord Stream 2“.
Kalbant apie NATO, situacija, anot A.Pukszto, palankesnė, nors kalbama, kad A.Dudai, kuris ruošėsi vykti į Vašingtoną ir susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, NATO generalinis sekretorius pasakė apie Aljansą kalbėti atsargiai ir tik Lenkijos, o ne viso bloko vardu.
„PiS mėgsta apie problemas kalbėti labai plačiai, užsimenant apie tektoninius lūžius – kad ES klysta, kad nėra aiškių vertybių, o štai Amerikoje su Donaldu Trumpu yra“, – kalbėjo politologas.
O jei D.Trumpas nebus perrinktas? Jei jį pakeis demokratas Joe Bidenas, kuriam šiuo metu prognozuojama netgi triuškinanti pergalė?
„Manau, kad yra planas B. Dabar, taip, Dudai nėra kur trauktis ir iki rinkimų JAV bus laikomasi protrumiškos linijos.
Bet jei nugalės Bidenas, drįstu teigti, kad kokiems metams stotų praraja, tuštuma. PiS turėtų labiau atsisukti į Europą, o tai savo ruožtu reikštų, kad visas tas reformas reikėtų švelninti. Geopolitinė situacija pastūmėtų PiS centro link ir perkrauti užsienio politiką“, – 15min tvirtino A.Pukszto.
-
G.Nausėda po dienos darbų Varšuvoje: „Jaučiu, kad viskas keičiasi į gera“
-
Įvertino G.Nausėdos užsienio politiką: gyrė už vizitus kaimynystėje, pasigedo turinio
-
N.Mačiulis: Lenkijos prezidentui laimėjus antrą kartą, santykiai su ES liks įtempti
-
Analitikai: perrinkus A.Dudą, Lietuvai gali tekti rinktis tarp Briuselio ir Varšuvos
