„Dabar yra menkas aktyvumas norinčiųjų gauti tą statusą“, – šią savaitę per Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį sakė LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Anot jo, nedidelį susidomėjimą nauju statusu gali lemti ir per menkas jo žinomumas, ir tai, kad jis nesuteikia jokių socialinių lengvatų.
„Kol kas laisvės gynėjo statusas yra garbės reikalas, bet jeigu bus papildytas įstatymas ir bus kokios nors socialinės lengvatos suteiktos to statuso turėtojams, manau, kad prašymų skaičius smarkiai padaugės“, – teigė A.Bubnys.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė Paulė Kuzmickienė pabrėžė, kad priimant įstatymą dėl laisvės gynėjų statuso suteikimo kaip tik akcentuota, jog neplanuojama jiems skirti jokių lengvatų.
„Įstatymo sumanytojai labai aiškiai kalbėjo, kad tas statusas yra tam tikras garbės ženklas, kuris yra labai svarbus ne tik laisvės gynėjams, bet ir mums, kad jiems deramai padėkotume“, – teigė P.Kuzmickienė.
Speciali komisija jau yra priėmusi pirmuosius sprendimus dėl statuso suteikimo, tačiau oficialiai jo dar niekas nėra gavęs, nes nepagaminti laisvės gynėjų pažymėjimai.
Pasak A.Bubnio, jie yra užsakyti ir netrukus turėtų atkeliauti į centrą.
Praėjusių metų birželį Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą, kad šis statusas bus suteikiamas asmenims, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei teritoriniam vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams.
Išskirtos šešios skirtingos gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys.
Visi jie 1990–1991 metais turėjo būti prisiekę Lietuvos Respublikai.
Laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažįsta ir atitinkamą pažymėjimą išduoda speciali komisija.
Iki šiol Lietuvos nepriklausomybės gynėjais būdavo pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.
