Tiesioginę transliaciją iš Miuncheno žiūrėkite čia.
„Mes vėluojame pateikti sprendimus“, – aiškindama žmonių nusivylimą sakė Lietuvos prezidentė. Ji pabrėžė, kad Dmitrijus Medvedevas klydo, sakydamas, kad grįžtama į antrąjį Šaltąjį karą. D.Grybauskaitės teigimu, Rusija kuria karštuosius konfliktus, tokius kaip Ukrainoje.
Šiai nuomonei pritarė ir Suomijos prezidentas Saulis Niinisto. Jo teigimu, nepaisant D.Medvedevo tikinimų, kad jo šalis siekia taikos, bet pastarieji metai parodė, kad Rusija pati provokuoja konfliktus.
Suomijos lyderis paragino laikytis sienų saugumo, migracijos susitarimų, kurie buvo pamiršti ir atvedė prie pabėgėlių krizės bei kalbų apie Šengeno zonos griūtį.
„Artėjančiame NATO susitikime Varšuvoje privalome atsakyti į šiuos tarptautinius saugumo klausimus“, – teigė Lietuvos prezidentė. „Turime būti atviri pasikeitimams, netgi organizacijų reformoms“, – sakė D.Grybauskaitė.
„Jei leisime Rusijai elgtis taip, kaip ji elgėsi 1939-40 metais, kartosime istorines klaidas, vėl atversime langą naujiems bandymams kurti konfliktus“, – įspėjo Lietuvos prezidentė.
Europos parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pareiškė, kad Europos Sąjungai didžiausiu iššūkiu tapo bandymas spręsti globalius konfliktus ir problemas bendru sprendimu.
„Prarastas žmonių pasitikėjimas neprisideda prie krizių sprendimo“, – pripažino M.Schulzas, pabrėždamas, kad nacionalinių interesų saugojimas nepadės išvengti tarptautinių problemų sprendimo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – NATO karinių pajėgų stiprinimas rytiniame flange. „Stebėdami situaciją Ukrainoje, girdėdami Rusijos politikų žodžius privalome susirūpinti dėl saugumo“, – sakė A.Duda.
Ukrainos lyderis Petro Porošenka pareiškė, kad pagrindinė problema Europos saugumui yra bandymas kurti alternatyvią Europą, ne tokią dėl kurios galvas padėjo šimtai ukrainiečių karių.
„Ta alternatyvi Europa turi savo vadą – Vladimirą Putiną“, – rėžė P.Porošenka, pridurdamas, kad kurti tariamų naujų vertybių Europą padeda Kremliui pavaldžios radikalų partijos Europos valstybėse.
„Tai įrodo, kad mes gyvename skirtingose realybėse su Rusija“, – emocingai kalbėjo P.Porošenka. „Mieli mūsų partneriai, mūsų rėmėjai, mes privalome veikti kartu. Ukraina turi būti sėkminga valstybe, nugalėti korupciją, sukurti tarpusavio pasitikėjimą“, – sakė jis.
Europos parlamento pirmininkas M.Schulzas patvirtino P.Porošenkos žodžius apie Rusijos bandymą skaldyti ES. Jo teigimu, Rusija ne tik telkia islamofobiškas, homofobiškas ir kitas radikalias jėgas, bet ir finansuoja jas.
Paragino JAV imtis lyderystės
Kalbėdama apie JAV prezidento rinkimus, Dalia Grybauskaitė paragino busimą JAV vadovą sugrįžti prie lyderystės. „JAV turi prisiminti pasaulio lyderės vaidmenį“, – sakė Lietuvos vadovė.
Lenkijos prezidentas A.Duda sutiko su šiuo teiginiu, tačiau pabrėžė, kad Jungtinės Tautos taip pat turėtų aktyviau dalyvauti Sirijos konflikto sprendime, o Rytų Europos saugumo problemas turėtų spręsti NATO pajėgų stiprinimas.
„NATO susitikimas Varšuvoje turėtų pateikti sprendimus, planuoti ateities veiksmus. Turėsime du tikslus: NATO rytinio flango stiprinimas ir pačios organizacijos stiprinimas“, – pridūrė A.Duda.
