Pasak jų, proceso pažangą smarkiai stabdo Londono nenoras kalbėti apie esminius dalykus.
Abi pusės ateinančią savaitę turėtų surengti trečią derybų ratą, bet pareigūnai negalėjo pasakyti, ar jos prasidės pirmadienį, ar, kaip daugelis prognozavo, antradienį.
ES tvirtina, kad pirmiausiai reikia pasiekti „pakankamą pažangą“ trijose prioritetinėse srityse – sprendžiant dėl ES piliečių statuso, sienos su Šiaurės Airija režimo ir pasitraukimo iš Bendrijos sąskaitos, ir tik tuomet būtų galima pradėti svarstyti Londono reikalavimą derėtis dėl būsimų Britanijos prekybos ryšių su bloku.
„Jeigu įvertintume, kur dabar esame ir kur turėtume būti atotrūkis yra labai didelis. Mažai tikėtina, kad atliksime didelių žingsnių šiam atotrūkiui įveikti“ ateinančią savaitę, per spaudos konferenciją sakė vienas ES pareigūnas.
„Mums judėti į priekį neleidžia ne laiko stygius – iki šiol pagrindinė priežastis buvo esmingumo stoka“, – pridūrė pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo.
ES pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad kitos 27 Bendrijos šalys jau susitarė dėl derybų eigos ir, nors Londonas spaudžia pradėti tartis dėl būsimų ryšių, keisti šio plano kol kas neketinama.
Po vėliausio derybų rato praeitą mėnesį ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier perspėjo Britaniją, kad ji turi aiškiai išdėstyti savo poziciją dėl prioritetinių atsiskyrimo klausimų. Pasak jo, tik tokiu atveju iki spalio gali būti pasiekta „pakankama pažanga“, reikalinga pereiti prie derybų prekybos klausimais.
Pastarosiomis savaitėmis Londonas paskelbė kelis jo poziciją aiškinančius dokumentus, bet ES pareigūnai neatrodė jais labai patenkinti.
Airijos klausimas – ne „spaudimo priemonė“
Pristatydamas savo viziją dėl Šiaurės Airijos ir jos sienos su Airijos Respublika ateities, Londonas pasiūlė techninių sprendimų, kad ši siena netaptų kliūtimi prekybai ir taikos procesui.
„Matome daug maginio mąstymo, kaip nematoma siena galėtų veikti ateityje“, – sakė vienas pareigūnas ir paragino Londoną imtis realiai vertinti, kaip „Brexit“ paveiks Airijos ekonomiką bei visuomenę.
Pareigūnas atmetė britų užuominą, kad šį klausimą padėtų išspręsti sprendimas paankstinti derybas dėl prekybos.
„Manome, kad taikos procesas neturi tapti spaudimo priemone per šias derybas“, – pabrėžė jis.
Kitame dokumente Jungtinė Karalystė nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas (ETT) galbūt galėtų turėti šalyje netiesioginę jurisdikciją, akivaizdžiai švelnindama savo ankstesnę poziciją, jog aukščiausioji ES teismo institucija negalėtų niekaip kištis į Britanijos reikalus.
Dar vienas ginčų objektas – Britanijos pasitraukimo iš ES sąskaita.
Vis dėlto minėti Bendrijos pareigūnai pabrėžė, kad tokia nuolaida nebūtų pakankama.
Daugiau kaip 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES šalių piliečių ir milijono Europoje gyvenančių britų teisės kyla iš Bendrijos įstatymų, todėl jos ir ateityje turėtų būti būti ETT jurisdikcijos dalis, sakė jie.
„Jokios kitos galimybės nėra“, – teigė vienas pareigūnas.
Dar vienas ginčų objektas – Britanijos pasitraukimo iš ES sąskaita. Briuselio nuomone, vykdydamas savo ankstesnius įsipareigojimus Londonas turėtų sumokėti Bendrijai iki 100 mlrd. eurų, o nors pati Britanija įsitikinusi, kad ši suma yra daug mažesnė negu 40 mlrd. eurų.
ES pareigūnai pabrėžė, kad šiuo atveju svarbu ne žongliruoti skaičiais, o susitarti, kaip turėtų būti sudaryta ši sąskaita.
„Turime turėti pakankamai išsamią metodiką, kad įsipareigojimai įvairiems ES biudžeto lėšų gavėjams būtų įvykdyti“, – sakė vienas pareigūnas.
