DAUGIAU REAKCIJŲ Į REFERENDUMO REZULTATUS:
Kęstutis Girnius: po „Brexit“ Lietuva netenka stipraus sąjungininko Europos Sąjungoje
Premjeras: Lietuva yra suinteresuota, kad būtų išlaikyti kuo glaudesni ES ir JK santykiai
Linas Linkevičius: Jungtinė Karalystė išliks artima sąjungininke
Lietuvos ambasadorė ES J.Neliupšienė: „Brexit“ yra simbolika
Ambasadorė Londone: apgailestaujame dėl „Brexit“, tačiau gerbiame britų valią
Dalia Grybauskaitė: „Europos Sąjunga pajus šio sprendimo pasekmes“
„Londonas ir Škotija – dvi tvirtovės, kurios pasisakė už pasilikimą ES – nesugebėjo atsverti likusios šalies dalies“, – konstatavo L.Kojala.
Referendumo rezultatai parodė, kad britams labiausiai rūpi ne ekonominė gerovė, kuri dabar greičiausiai smuks, o esą pernelyg didelis imigrantų iš ES šalių skaičius. L.Kojala sutiko.
ES pasistengs nubausti britus
„Labai svarbūs du dalykai. Pirmasis – politinė nepriklausomybė. Britų imperijos didybės, salos mentaliteto reiškinys visada buvo gyvas. Šis veiksnys svarbus, nes jau ne vieną dešimtmetį Briuselis buvo kaltinamas dėl visų negerų dalykų šalyje.
Žinoma, kitas argumentas – imigrantai. Suveikė ir nesėkminga Davido Camerono politika – jis buvo pridalinęs pažadų, kad gyventojų prieaugis dėl imigracijos sieks tik kelias dešimtis tūkstančių per metus. O buvo šimtai tūkstančių.
Galiausiai svarbios ir emocijos. Geltonoji spauda labai smarkiai eskaluodavo įvairias problemas dėl imigrantų ir britams nupiešė paveikslą, ko gero, ne iki galo atspindintį situaciją“, – svarstė analitikas.
Bendrija netgi neturi teisės leisti, kad viskas būtų kaip anksčiau – juk nenorima, kad Jungtinė Karalystė taptų išstojimo iš ES sėkmės istorija.
Dabar nemenka grėsmė iškilo Jungtinės Karalystės ekonomikai. Dar nė nepaskelbus referendumo rezultatų, Didžiosios Britanijos svaro kursas smuko iki 31 metų žemumų, be to, krito akcijų ir naftos kainos.
„Bent jau trumpuoju laikotarpiu sukrėtimai išties bus dideli – tai jau parodė svaro smukimas. Tai bus smūgis ekonomikai. Tiesa, žvelgiant toliau, daug kas priklausys nuo derybų su ES.
Britai teigė, kad išliks vieningos rinkos dalimi, kad ekonominis bendradarbiavimas nesikeis. Bet Bendrija netgi neturi teisės leisti, kad viskas būtų kaip anksčiau – juk nenorima, kad Jungtinė Karalystė taptų išstojimo iš ES sėkmės istorija.
Manau, kad Vokietija ir kitos didžiosios ES valstybės, grubiai tariant, pasistengs nubausti britus už tokį sprendimą per referendumą“, – 15min teigė L.Kojala.
ES gali tapti sunku funkcionuoti
Penktadienį referendumo Jungtinėje Karalystėje rezultatais jau spėjo pasidžiaugti Nyderlandų populistas Gertas Wildersas, Prancūzijos nacionalistų lyderė Marine Le Pen. Abu šie radikalai jau paragino skelbti referendumus dėl narystės ES ir savo šalyse.
Ar galima kalbėti ne tik apie ES apgaubusią nežinomybę, bet ir visos Bendrijos išlikimą?
„Europos Sąjunga prasidėjo kaip šešių šalių darinys, dabar ji apima 28 šalis. Prasidėjo nuo kelių ekonomikos sektorių, dabar apima ne tik ekonomiką, bet ir daug kitų sričių, bent iš dalies – ir užsienio politiką.
Buvo visą laiką žengiama į priekį – kalbant tiek apie plėtrą, tiek apie politinę integraciją. O dabar ES bloškėsi atgal – juk išstojo labai svarbi Bendrijos šalis.
Tad akivaizdu, kad tai tikrai yra egzistencinis klausimas – ES tokioje situacijoje niekada nebuvo“, – teigė L.Kojala.
Tiesa, ekspertas nemano, kad artimiausiu metu reikėtų laukti referendumų dėl narystės kitose ES šalyse – pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Prancūzijoje. Kita vertus, daug kur artėja visuotiniai rinkimai.
L.Kojala neatmeta ir galimybės, kad ES be britų tik sustiprės
„Balsavimai vyks Nyderlanduose, Prancūzijoje. Populistinės partijos neabejotinai turės naujų argumentų ir bandys sustiprinti savo pozicijas. Jei jos įgis didesnę politinę galią, ES taps apskritai sunku funkcionuoti.
O situacija sudėtinga – reikia spręsti migrantų krizės, sankcijų Rusijai klausimus. Galiausiai juk niekur nedingo Graikija ir jos problemos“, – sakė analitikas.
Vis dėlto L.Kojala neatmeta ir galimybės, kad ES be britų tik sustiprės: „Iš Bendrijos išstos valstybė, kuri ilgą laiką priešinosi bet kokiems integracijos procesams, kuri nepriklausė euro zonai. Todėl atsiveria langas intensyvinti federalizaciją ir taip bandyti išgelbėti ES“.
Lietuva praras sąjungininkę
Jungtinė Karalystė buvo viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkų ES. Dabar Vilnius netenka artimo partnerio.
„Bent jau strateginiais klausimais britų ir lietuvių pozicijos dažnai sutampa. Pavyzdžiui, dėl sankcijų, dėl reakcijos į Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje Jungtinė Karalystė visada pritardavo Lietuvai, Lenkijai, Švedijai.
Naujus projektus inicijuodavome ir kovos su rusiška propaganda laukuose. Lietuva daug investavo į draugystę su Londonu, o dabar Jungtinės Karalystės, nors ji ir lieka NATO, palaikymo tikrai trūks europiniame lygmenyje.
Lietuva turės mažiau sąjungininkų – šiuo atveju, labai įtakingų sąjungininkų, kurie labai praverčia prie derybų stalo“, – 15min teigė L.Kojala.
