Trys policininkai žuvo, 131 buvo sužeistas, o iš viso į ligoninę nuvežta per 140 sužeistųjų. Taip baigėsi kruvini susirėmimai prie Ukrainos Aukščiausiosios Rados šį pirmadienį, kai parlamentarai po pirmo balsavimo pritarė Konstitucijos pataisoms, suteikiančioms didesnę autonomiją rytiniams Donecko ir Luhansko regionams, kuriuos dabar kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.
Priimti tokias pataisas Kijevą įpareigoja Minsko susitarimas, t. y., iki 2015 metų pabaigos Ukrainoje turi būti įtvirtintas valdymo decentralizavimas.
Vakarai, ir pirmiausiai – JAV, ragino kaip galima greičiau imtis šitos reformos, todėl pataisos skirtos daugiausia Vakarams, neaišku, ar jas pavyks įgyvendinti tikrovėje, bent jau Maskva tuo nėra suinteresuota. Tačiau to užteko, kad radikaliai nusiteikę ultranacionalistai sukeltų riaušės ir valdantiesiems prikištų reformas, nukreiptas prieš Ukrainą. Valdžia dėl neramumų apkaltino kraštutinių dešiniųjų partiją „Svoboda“, kurios lyderis Olegas Tiahnybokas – vienas iš Maidano herojų.
Plačiau apie situaciją Ukrainoje – „Savaitės“ interviu su L.Linkevičiumi.
– Kruvinas riaušes sukurstė dešinės pakraipos ultranacionalistai, bet tai buvo žmonės, kurie stovėjo Maidane, kurie kovojo su Viktoru Janukovyčiumi. Tai kas atsitiko?
Na, dažnai taip būna, kai baigiasi revoliucija – radikalios jėgos kartais būna pozityvios, o kartais pasitarnauja ir ne visiškai taip. Ir taip būna ne tik Ukrainoje. Tą buvo galima prognozuoti.
– Na, dažnai taip būna, kai baigiasi revoliucija – radikalios jėgos kartais būna pozityvios, o kartais pasitarnauja ir ne visiškai taip. Ir taip būna ne tik Ukrainoje. Tą buvo galima prognozuoti. Apskritai mes, nenorėdami nieko bloga pranašauti, sakėme, kad bus tokių iššūkių. Tiesą sakant, galiu pasakyti, kad bus jų ir daugiau – susijusių su ekonominiais dalykais. Kai ateis ruduo, kai atšals oras ir [žmonės] gaus šildymo sąskaitas, kurios bus tikrai didesnės. Po Tarptautinio valiutos fondo paramos projektų, po sąlygų, kurias reikėjo iškelti, po kainų padidinimo namų vartotojams kelis kartus, bus dar [viena] nepasitenkinimo banga.
– Jūs prognozuojate dar riaušių?
– Aš manau... Aš jokiu būdu nelinkiu, aš tik sakau, kad tai iššūkiai, kuriems reikia ruoštis. Nes, jeigu pažvelgtume į paprastų žmonių situaciją, tai kainos kyla, atlyginimai mažėja, sąskaitos bus tokios [didesnės], fronte tikrai nėra stabilizacijos, ir tuo yra kam pasinaudoti.
Jeigu kas nors yra nepatenkintas, tai visada tą galima dar truputėlį sustiprinti. Čia nenoriu įžvelgti kažkokios rankos, bet tai yra faktas ir tam reikia ruoštis. Todėl mūsų pozicija, europinė pozicija, turi būti nuosekli. Turim padėti ir vyriausybei, kuri tikrai daro, kas yra įmanoma, kad nesukeltų tokių klausimų, ar jie tikrai nuosekliai vykdo, ką įsipareigojo. Man atrodo, iki šiol jiems tą pavyko padaryti, bet matote kokia kaina.
– O kiek Konstitucijos pataisos skausmingos pačiai Ukrainai?
– Jos tam tikrais aspektais nėra iki galo aiškios. Ten kalbama apie decentralizaciją, didesnės valdžios suteikimą vietose, kas iš principo nėra blogai, ir kalbama ne tik apie Donecką, Luhanską, kalbama apie visą Ukrainos teritoriją.
Tik ten dar pasakyta, kad Doneckas ir Luhanskas dar turės kažkokį ypatingą statusą, bet jis turiniu neužpildytas. Čia yra tik pats pasakymas, bet jis sukelia aistras. Radikalams atrodo, kad tai yra nuolaida, nors, ji, sakau dar kartą, nėra užpildyta turiniu. Tokia yra situacija – nėra tiek dramatiška, kad reikėtų jai taip oponuoti.
– O toji „Svoboda“ – ką Ukrainoje reiškia ji ir jos vadovas Olehas Tiahnybokas, kurie dabar kaltinami šiomis riaušėmis?
– Žinote, aš jį pažįstu asmeniškai, ir jis buvo vienas iš trijų Maidano lyderių. Ir tiesą sakant, man pasirodė, kad jis iš tokio radikalo, koks buvo anksčiau, tapo tokiu truputėlį nuosaikesniu. Bet dabar, matyt, taip viskas susiklostė, kad ta jėga vėl tapo radikali.
Tiesą sakant, nors ji išėjo iš koalicijos, ji nėra tokia reikšminga ir tas neturi didelės įtakos koalicijai. Daugiau įtakos turi apskritai valdančiosios koalicijos dydis. Dar svarbiau yra jų nuotaika. Man neseniai teko būti Ukrainoje ir kalbėtis su premjeru, prezidentu ir kitais pareigūnais. Ir aš jaučiu truputėlį, kad jie tikrai tikisi tokių garantijų.
Turime ne tik palinkėti, kad jiems sektųsi, bet turime ir padėti. Ir ekonomiškai turime padėti, nes tikrai [artėja] toks lemiamas momentas, ta tiesos akimirka. Baigsis vasara, ir bijau, kad gali būti dar labiau įtempta situacija.
– Garantijų iš Vakarų?
– Taip, jie tikisi. Ir iš Vakarų, ir patys supranta, kad turi daug ką padaryti. Ir tikrai rezultatų nėra tiek daug, kalbant apie reformas. Turime ne tik palinkėti, kad jiems sektųsi, bet turime ir padėti. Ir ekonomiškai turime padėti, nes tikrai [artėja] toks lemiamas momentas, ta tiesos akimirka. Baigsis vasara, ir bijau, kad gali būti dar labiau įtempta situacija.
– Šitas jėgas, tą patį O. Tiahnyboką, kuris su savo „Svoboda“ yra kaltinamas dėl riaušių, sukišti į bendrą katilą su prorusiškomis jėgomis ir su pačia Rusija niekaip nepavyktų, bet Rusijai šitos riaušės juk naudingos?
– Jūs labai gerai suformulavote: jų sukišti į bendrą katilą neįmanoma, nes tiesiog ne tas pats katilas, bet kartais tie veiksmai, neva patriotiški, gali pasitarnauti visiškai priešingai. Mes esame matę nemažai panašių pavyzdžių ir kitur. Petro Porošenka, beje, ir pasakė, kad visa tai, kas vyko prie Rados, buvo smūgis į nugarą.
– Kiek P. Porošenkos blokas ir Arsenijaus Jaceniuko partija bei jie patys, kaip lyderiai, šiandien pajėgūs suvaldyti situaciją, juolab kad Jūs sakote, jog rudenį galima laukti naujos bangos?
– Na, jie bando konsoliduotis ir, jeigu pastebėjote, yra apsijungęs prezidento P.Porošenkos blokas su Vitalijumi Klyčko ir jo partija „Udar“, jie tikrai norėtų visas tas valdžios jėgas suvienyti. Matyt, kad nesutiks su šituo šaukiniu buvusi premjerė Julija Tymošenko, ji turi savo atskirą platformą ir taip pat bando iš šitos situacijos gauti daugiau kažkokių balų.
– Prezidentas P.Porošenka pristatė naująją karinę doktriną, pagal kurią Rusija jau oficialiai įvardinta ne drauge, netgi prieše, galima sakyti, ir patvirtintas Kijevo sprendimas atsisakyti bet kokio neprisijungimo statuso bei kryptis į NATO. Kaip Rusija turėtų vertinti šitą doktriną?
– Rusija dažnai vertina net tai, ko nėra. Aš tik priminčiau, gal kai kas jau ir pamiršo – kai 2008 metais buvo NATO viršūnių susitikimas Bukarešte, buvo įrašytas teiginys, kad Ukraina ir Gruzija bus NATO narės. Po to pasikeitė situacija, pasikeitė vadovybė ir jie tą išbraukė iš savo doktrinos. Ir tada mes [tai] išbraukėme iš tų sprendimų, dabar liko, kad tik Gruzija bus NATO narė.
Todėl dramatizuoti, kad jie kažkaip labai pakeitė kursą... Aš sakyčiau – sugrįžo prie ankstesnio savo matymo, nes pamatė, kad net būdami tokie dideli negali garantuoti savo saugumo. O kad Rusija įvardinta gal ne tokiais negražiais žodžiais, bet, aišku, tikrai ne drauge... O kaip juos vadinti, jeigu jie kariauja dabar prieš Ukrainą? Čia, matyt, irgi neturėtų nieko stebinti. Todėl galbūt kažkokių pareiškimų iš Rusijos ir bus, bet aš jų nedramatizuočiau, nes nei doktrina kažką naujo pasakė, nei reakcija bus kažkokia kitokia, negu buvo.
