Ši praktika buvo atskleista penktadienį. Kiek anksčiau grupė rusų disidentų paskelbė, kad Lisabonos valdžia jų asmeninius duomenis perdavė Rusijos ambasadai ir šalies Vidaus reikalų ministerijai.
Iš pradžių incidentą buvo bandoma pateikti kaip biurokratinį nesusipratimą, tačiau galiausiai miesto valdžia pripažino, kad tai – standartinės procedūros dalis. Nuo 2011-ųjų miesto valdžia perduodavo aktyvistų vardus, asmens kodus, namų adresus ir telefonų numerius šalims, prie kurių ambasadų vykdavo protestai.
Miesto taisyklės reikalauja, kad norintys rengti protestus asmenys turi pateikti savo duomenis savivaldybei, kuri persiunčia juos policijos pareigūnams, siekiantiems užtikrinti, kad protestai vyktų saugioje aplinkoje.
Tačiau paaiškėjo, kad informacija buvo dalijamasi ir su tokiais režimais kaip Angolos, Venesuelos bei Kinijos. Ši informacija papiktino Lisabonoje gyvenančias disidentų grupes: jos nerimauja, kad jų lyderiai gali tapti užsienio vyriausybinių taikiniais.
Imta kvestionuoti ir Portugalijos, kaip šalies, suteikiančios politinį prieglobstį, statusą.
„Sužinojau šį rytą ir esu šokiruota“, – „Politico“ sakė Portugalijos Tibeto paramos grupės koordinatorė Alexandra Correia.
Ji tikina, kad jos asmeniniai duomenys Kinijos ambasadai buvo perduoti 2019-ųjų balandį, kai ji paprašė leidimo surengti paramos mitingą kalinamam aktyvistui Panchen Lamai.
„Tai ypač keista, nes mūsų protestas vyko Camões aikštėje, kuri nėra šalia Kinijos ambasados, todėl miesto valdžia negali sakyti, kad informacija buvo perduota dėl saugumo priežasčių“, – sakė A.Correia.
Solidarumo su Palestina komiteto atstovai Portugalijos žiniasklaidai sakė sužinoję, kad informacija apie juos buvo perduota Izraelio ambasadai.
Jie sakė nerimaujantys, kad Izraelio slaptosios tarnybos gali sekti jų narius, atkreipė dėmesį į „Haaretz“ straipsnį, kuriame tikinama, kad egzistuoja žvalgybos tarnybos „Mossad“ duomenų bazė, į kurią įtraukiami aktyvistai, pasisakantys prieš Izraelio vyriausybę.
„Nacionalinė gėda“
Skandalas dėl duomenų perdavimo autokratiniams režimams kilo iki savivaldos rinkimų likus keturiems mėnesiams.
Ketvirtadienį opozicijos kandidatas Carlosas Maoedas paragino dabartinį merą Fernando Mediną atsistatydinti.
Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa sakė apgailestaujantis dėl duomenų perdavimo ir pareiškė, kad demokratiškoje šalyje visų fundamentalios teisės turi būti gerbiamos.
F.Medina nacionalinio transliuotojo eteryje atsiprašė už tai, ką pavadino „biurokratine klaida“, kurią esą lėmė pasenę miesto įstatymai. Jis taip pat apkaltino opoziciją naudojantis skandalu, kad įgytų „politinių svertų“. F.Medina pripažino, kad vidaus procedūros turi būti pakeistos, jog tokia situacija daugiau niekada nepasikartotų.
Žmogaus teisių gynėjų organizacijos „Amnesty International“ Portugalijos skyriaus vadovas Pedro Neto sakė, kad neužtenka pakeisti procedūrų, ragino Lisabonos valdžią apsaugoti tuos, kuriems sukėlė didžiulį pavojų.
„Lisabonoje buvo rengiami protestai prieš milijonų uigūrų įkalinimą Kinijoje, o miesto valdžia Kinijos ambasadai suteikė informacijos, kuri ne tik padeda aptikti organizatorius Portugalijoje, bet ir jų šeimos narius Kinijoje. Neįtikėtina, kad mūsų vyriausybė buvo tokių represijų bendrininkė“, – „Politico“ sakė P.Neto.
Jis pavadino duomenų atskleidimą „nacionaline gėda“, esą tai sustiprino įspūdį, kad „Portugalija tėra maža šalis, tarnaujanti ekonomikos milžinėms“.
