Duomenys, gauti iš 91 balsavimo apylinkės, rodo, kad beveik 78 proc. balsuotojų tarė „Ne“ siūlymui leisti balsuoti užsieniečiams.
Jei referendume būtų buvę nubalsuota „Taip“, ši mažytė kunigaikštystė, kurioje gyvena kiek daugiau nei pusė milijono žmonių, būtų tapusi pirmąja Europos Sąjungos (ES) valstybe, suteikusia užsienyje gimusiems gyventojams teisę balsuoti visuose savo rinkimuose.
Jokia kita šalis pasaulyje, išskyrus Dubajų, nepasižymi tokio lygio demokratijos deficitu, – sakė jis.
ES šalių piliečiai jau dabar gali dalyvauti Liuksemburgo savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.
Iš balsavimo apylinkės grįžtanti 55 metų Nicole sakė balsavusi „Ne“, nes mano, kad rinkimų kausimą būtų galima veiksmingiau išspręsti palengvinant Liuksemburgo pilietybės suteikimą užsieniečiams.
„Manau, kad žmonės turėtų tapti liuksemburgiečiais“, – sakė Nicole, už prancūzo ištekėjusi municipaliteto darbuotoja.
Premjeras Xavier Bettelis – 42 metų liberalas, kuris 2013-aisiais pakeitė dabartinį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį, – ragino į tą klausimą atsakyti „Taip“, siekiant modernizuoti šalį ir užtikrinti joje didesnę demokratiją.
Balsas „Taip“ būtų „taip“ didesnei demokratijai, „taip“ jaunimui, „taip“ įvairovei, sakė jis šeštadienį per kampanijos renginį sostinėje Liuksemburge.
„Europoje nėra kitos šalies, kurioje tik 40 proc. gyventojų rinktų savo atstovus, – anksčiau šią savaitę žurnalistams sakė X.Bettelis. – Per kitus rinkimus keturi iš dešimties žmonių galės pasakyti, ar yra patenkinti mano politika, ar ne.“
„Jokia kita šalis pasaulyje, išskyrus Dubajų, nepasižymi tokio lygio demokratijos deficitu“, – sakė jis.
X.Bettelio Demokratų partija, kuri yra sudariusi koaliciją su socialistais ir žaliaisiais, siūlė suteikti rinkimų teisę užsieniečiams, kurie Liuksemburge gyvena daugiau kaip 10 metų. Šį kriterijų atitinka maždaug 35 tūkst. migrantų, daugiausia – europiečių, iš jų ypač portugalai, kurie sudaro 16,4 proc. viso gyventojų skaičiaus.
Šį kriterijų atitinka maždaug 35 tūkst. migrantų, daugiausia – europiečių, iš jų ypač portugalai, kurie sudaro 16,4 proc. viso gyventojų skaičiaus.
X.Bettelis jau yra inicijavęs svarbių pokyčių Liuksemburge, o praeitą mėnesį jis tapo pirmuoju ES lyderiu, sudariusiu civilinę partnerystę su savo partneriu gėjumi.
Be portugalų, kurių Didžiojoje Kunigaikštystėje yra apie 88 tūkst., Liuksemburge dar gyvena daug Prancūzijos piliečių (7 proc.), italų (3,5 proc.), belgų (3,3 proc.) ir vokiečių (2,3 procento).
Ne Europos šalių – tokių kaip Žaliasis Kyšulys, Šiaurės Amerikos valstybės arba Kinija – piliečiai sudaro 7 proc. Liuksemburgo gyventojų.
Tačiau diskusijos dėl balso teisės smarkiai supriešino liuksemburgiečius, kurių daugelis reiškė nuogąstavimą, kad piliečių įtaka dar mažiau sumažės, užsieniečiams ir šiaip atliekant gyvybiškai svarbų vaidmenį itin atviroje ekonomikoje šalyje, įsiterpusioje tarp Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos.
J.-C.Junckerio pagrindinė opozicinė Krikščionių socialinė partija (CSV) ragino balsuoti „Ne“.
„Ne“ stovyklos šalininkai argumentavo, kad nėra jokios priežasties suteikti balso teisės Liuksemburgo pilietybės neturintiems asmenims, sakydami, kad tokios tvarkos nėra niekur kitur Europoje.
Tačiau atsikirsdamas jiems verslo lyderis Norbertas Beckeris atšovė, kad „Jokioje šalyje užsieniečiai nesudaro 46 proc. gyventojų.“
Jis pridūrė, kad užsieniečiai „prisideda prie šalies gerovės, ekonomikos produkto ir skatina kultūrinę įvairovę, kuri praturtina šią valstybę“.
