Pareigūnų teigimu, 52-ejų Khalidas Masoodas trečiadienį su pilku „Hyundai i40“ automobiliu rėžėsi į pėsčiuosius ant Vestminsterio tilto, tuomet mirtinai nudūrė policininką prie Parlamento rūmų – britų demokratijos centro. Tuomet jį nušovė policija.
Transporto priemonės įvairavimas į žmones yra metodas, kurį naudoja palestiniečiai prieš izraeliečius, užkietėję džihadistai prieš Vakarų civilius ir uigurų separatistai prieš Kinijos pareigūnus. Vakarų pasaulis mėgina kovoti su šia grėsme ir apsaugas atidžiai planuoja.
Niujorke vertybinių popierių birža yra apsaugota specialiomis rampomis. Londone finansų rajone sunkūs metaliniai stulpai saugo dangoraižius, o juodi barjerai supa britų parlamento teritoriją. Izraelyje tokios vietos kaip viešojo transporto sustojimai saugomi betoniniais blokais, kurie sustabdytų atlekiantį sunkvežimį ar automobilį.
Tačiau mirtinos atakos viešose vietose vis tiek įvykdomos – užpuolikai randa spragų ir apeina saugumo priemones. Saugumo ekspertai teigia, kad visgi reikia pripažinti, jog pareigūnai gali labai mažai padaryti, kad išnaikintų šią problemą. Viskas, ką jie gali padaryti, – tai pasinaudoti efektyviomis žvalgybos priemonėmis, kad iki minimumo sumažintų riziką. Jeigu pareigūnams to nepavyks padaryti, tokios atakos gali tapti dažnomis.
„Nežinau, ar yra įmanoma sustabdyti tokius dalykus. Juk negali uždaryti viso miesto“, – sako buvęs Belgijos žvalgybos vadovas Alainas Winantsas.
„Briuselyje mėgini pastatyti kažkokias kliūtis kai kuriose vietose, tačiau čia esi miesto viduryje, turistinėje vietoje, – teigia jis. – Čia ir problema – jeigu nori apsaugoti kiekvieną kelio centimetrą, tuomet reikia visur įtaisyti blokadas, tačiau ar tai realistiška?“
Nathalie Goulet iš Prancūzijos Senato komiteto dėl džihadizmo laikosi panašios nuomonės. Jos teigimu, laisvoje demokratinėje valstybėje, kurioje yra leidžiama tai, ką moteris vadina „kaimynystės džihadizmu“, neįmanoma suvaržyti žmonių judėjimo visiškai užkirsti kelio pavojui, kad bus sužeisti kiti asmenys.
„Jeigu nutiesi kelia per tiltą, tuomet ataka gali įvykti automobiliu, – sako ji. – Tai visiškai neprognozuojama, negali turėti krištolinio rutulio ir užkirsti viskam kelio.“
Be Londono, per mažiau nei metus už Irako ir Sirijos ribų IS prisiėmė atsakomybę už tris išpuolius, kuriuose ginklu tapo transporto priemonės: Nicoje 2016 m. liepą, Ohajo valstijoje JAV lapkričio mėnesį ir Berlyne gruodžio. Iš viso per šias atakas žuvo daugiau nei 100 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti. Visi išpuoliai įvykdyti po to, kai IS paragino naudotis visomis įmanomomis priemonėmis, kad smogtų valstybėms, dalyvaujančioje JAV vadovaujamoje koalicijoje prieš šią teroristų grupuotę Irake ir Sirijoje.
2014 m. spalį grupuotės atstovas Abu Mohammadas al-Adnani (jau miręs) kreipėsi į musulmonus šalininkus visame pasaulyje su kvietimu atakuoti Vakarų netikinčiuosius – kur begalėtų, kad ir kokius ginklus gautų. „Suknežinkite jo galvą akmeniu, papjaukite peiliu ar pervažiuokite savo automobiliu“, – sakė jis garso įraše.
Po jo žinutės padaugėjo mažų išpuolių, kurie padarė mažiau žalos nei koordinuotos atakos Paryžiuje 2015-ųjų lapkritį, tačiau buvo efektyvios tuo atžvilgiu, kad visuomenėse paskleidė baimę.
Tad jeigu miestai negali aptverti blokadomis kiekvienos zonos, kurioje civiliams gali kilti pavojus, ką valdžios gali daryti, kad žmonės neatsilieptų į IS kvietimus vykdyti išpuolius?
„Viskas susiveda į tai, kas, mes žinome, sumažina terorizmo grėsmę – efektyvią intervenciją kiek įmanoma giliau radikalizacijos procese“, – teigia islamistų ekstremizmo ekspertas Jasonas Burke'as. Jo teigimu, tam, kad būtų galima užkirsti kelią tokioms atakoms, reikia puikiai aprūpintų ir gerai apmokytų bei motyvuotų saugumo agentūrų, kurias remtų politikai. Taip pat – efektyvaus policijos darbo mažumų bendruomenėse.
Kaip ir Nicos atakos atveju, Kh.Masoodas išsinuomavo automobilį. „Enterprise Holdings“ patvirtino, kad užpuolikas Londone naudojo iš šios įmonės išsinuomotą automobilį. Berlyne žmones užpuolikas sutraiškė iš lenkų vairuotojo pavogtu sunkvežimiu. Ohajuje išpuoliui užpuolikas pasinaudojo šeimos nario mašina.
Tai rodo, kad užpuolikai gali savo priemones įgyti įvairiais būdais, tačiau jiems visiems bendras noras panaudoti jas mirtiniems tikslams. J.Burke'o teigimu, yra ypatingai svarbu tam užkirsti kelią.
„Iš esmės terorizmo tikslas yra terorizuoti. Vienas efektyvus būdas tą padaryti yra panaudoti kasdienį objektą ypatingai gąsdinančiu būdu, – sakė jis. – Paskutinė intervencijos galimybė – tai užkirsti kelią objektą paversti ginklus ir jį panaudoti.“ Tikėtina, kad Kh.Masoodas žinojo, ką norėtų padaryti Londone, kai nuomavosi automobilį ir juo vyko Jungtinės Karalystės sostinės link.
Padidintas saugumas, kuris galėtų užkirsti kelią išpuoliams su transporto priemonėmis, visuomenę priverstų jaustis saugiau. Tačiau tai gali pradėti ardyti Vakarų demokratijų laisves, teigia A.Winantsas. Buvęs Belgijos žvalgybos vadas mano, kad Vakarų valstybėms ypatingai svarbu terorizmo akivaizdoje ir toliau laikytis savo principų. Tačiau jis sutinka, kad to kaina gali būti didelė: „Manau, kad mes turėsime su tokiais išpuoliais gyventi gana ilgai“.