Alberto Einšteino užkonservuotų smegenų mėginiai ant skaidrių, taip pat ir kitų garsių ir mažiau žinomų asmenų, tokių kaip anglų matematikas Charlesas Babbage'as ar garsusis žudikas maniakas Williamas Burke, pilkosios masės ir galvų pavyzdžiai nuo šios savaitės bus eksponuojami Londone.
Parodos kuratorių teigimu, ekspozicija parodo „protą kaip materiją“, žvelgiant iš istorinės perspektyvos į tai, ką žmonės darė smegenims gydymo tikslais arba siekdami patenkinti savo žingeidumą.
„Šis gležnas organas tapo šiuolaikinės visuomenės didžiausios vilties, baimės ir tikėjimo, taip pat ekstremaliausių praktikų ir pažangiausių technologijų kūrimo objektu“, – sakė antrasis parodos kuratorius Marius Kwintas žurnalistams pristatydamas „Wellcome“ kolekciją Londone.
„Skirtingi mūsų elgesio su smegenimis ir jų vaizdavimo būdai kelia daug klausimų apie mūsų kolektyvinį mąstymą“, – sakė jis.
Mokslininkų nuomone, smegenyse yra 100 mlrd. nervų ląstelių ir maždaug 100 trilijonų sinapsių arba neuronų sandūrų.
Pagrindiniai instrumentai
Nuo neatmenamų laikų žmonės mėgino pramušti kaukolę, tikėdamiesi sužinoti, kas lemia tokius skirtingus mūsų protus.
Ekspozicijoje galima surasti įvairiausių su šiais ieškojimais susijusių instrumentų, nuo trefinos su medine rankena ir ryklio danties ašmenų**, iki XIX amžiuje naudoto kaukolės atidarytuvo, kuris savo išvaizda primena kamščiatraukį. Visi šie instrumentai įrodo, kaip nelengva jiems buvo pasiekti smegenis.
„Šie įrankiai yra stebėtinai paprasti, nors chirurgų darbas yra išskirtinai jautrus“, – sakė M.Kwintas.
Parodoje eksponuojama 5 tūkstančių metų senumo kaukolė su pragręžtomis skylėmis joje, kurios rodo, kaip seniai žmonės bando pažinti savo smegenis.
Esama ir modernesnių instrumentų, pvz., šeštajame dešimtmetyje naudota elektrokonvulsinės terapijos (ECT) įranga, naudota vienoje Britanijos psichiatrijos ligoninių, kuri buvo įsteigta 1829 metais, kaip „vargšų lunatikų prieglauda“.
Keturių skyrių parodoje ketvirtis erdvės skirta parodyti, kaip smegenys būdavo užkonservuojamos ateities kartoms.
Viena parodos kuratorių, Lucy Shanahan pažymėjo: nors A.Einšteino smegenys nedaug tegali pasakyti, kaip didžiojo mokslininko protui pavyko sumanyti tokį dalyką kaip reliatyvumo teorija, jų išsaugojimas vis dar verčia žmones stabtelėti ir susimąstyti.
„Tiesiog žavu stebėti tikras smegenis. Kai pamatai vienas, dalį kitų, stiklainyje ar ant skaidrės, viena vertus, tai neatskleidžia kažko ypatingo, bet, antra vertus, verčia sustoti ir susieti tai su procesais, vykstančiais jūsų paties galvoje, – aiškino ji „Reuters“ korespondentei. – Tikrai žavu, jeigu ne įkyru.“
Paroda baigiasi vaizdo įrašais, kuriuose kalba perspektyvūs smegenų donorai, kurie stengiasi pabrėžti, kaip svarbu nuolat tiekti šviežią medžiagą tyrimams, tokių ligų kaip Alzheimerio naujų gydymo būdų paieškai.
Vienas apklaustųjų yra Albertas Webbas, gimęs rytų Londone 1919 metais; jis sako, jog jį paskatino atiduoti savo smegenis mokslui jo žmonos Ellen mirtis nuo Alzheimerio ligos.
„Padarysiu nors trupučiuką gero kažkam“, – tarė jis.
