Ataskaita, kurią parengė Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų Žvalgybos ir saugumo komitetas, buvo paskelbta praėjus devyniems mėnesiams po to, kai jos paskelbimą prieš pernykščius visuotinius rinkimus blokavo premjeras Borisas Johnsonas.
55 puslapių ilgio dokumente, kuris buvo rengiamas 18 mėnesių, nagrinėjama Kremliaus įtaka britų politikoje ir viešajame gyvenime. Komitete parodymus davė žvalgybininkai ir nepriklausomi ekspertai. Ataskaita – čia.
Manoma, kad Konservatorių partiją gausiai finansiškai remia įvairūs Rusijos piliečiai, tad ataskaitos viešinimą toriai kiek įmanoma vilkino.
Apie referendumą Škotijoje
Dauningo gatvė ne kartą bandė įtikinti visuomenę ir žiniasklaidą, kad ataskaitos turinys nėra niekuo ypatingas, bet premjeras kažkodėl nepanoro paklusti įstatymams ir leisti ją paskelbti dar pernai spalį.
Artėjo visuotiniai rinkimai, tad konservatoriai nenorėjo, kad partijai būtų padaryta žala. Toriai gruodį didele persvara laimėjo rinkimus ir turi absoliučią daugumą Bendruomenių rūmuose.
Tiesa, priešingai nei manyta, ataskaitoje nerašoma nieko konkretaus apie Rusijos bandymus paveikti balsavimą dėl „Brexit“ 2016 metais. Dokumente kaip tik skelbiama, kad Kremlius bandė kištis į referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės 2014-aisiais kampaniją.
50 puslapių ataskaitoje rašoma, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog Rusija bandė daryti įtaką referendumui dėl „Brexit“ 2016 metais.
Bent jau „The Daily Telegraph“, kuris, beje, artimas B.Johnsonui, apie „Brexit“ kampaniją nieko nerašo, o Kremliaus veiksmai 2014 metais esą buvo „pirmasis bandymas kištis į demokratinį balsavimą Vakaruose po SSRS žlugimo“.
50 puslapių ataskaitoje rašoma, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog Rusija bandė daryti įtaką referendumui dėl „Brexit“ 2016 metais.
Jei iš tiesų daugiau rašoma apie referendumą Škotijoje, Vestminsteryje gali atsinaujinti raginimai neleisti škotams surengti dar vieno balsavimo dėl nepriklausomybės – šiame regione kaip tik atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės šalininkų vėl daugiau nei priešininkų.
Tada, 2014-aisiais, 55 proc. Škotijos gyventojų, tarp kurių yra šimtai tūkstančių anglų, pasisakė prieš nepriklausomybę, o už atsiskyrimą balsavo 45 proc. rinkėjų.
Apie referendumą dėl „Brexit“
Vis dėlto kai kuriems apžvalgininkams keista, kad Rusijos įtakos „Brexit“ referendumo kampanijai ataskaitą parengęs komitetas nerado, nors vienas didžiausių „Brexit“ iniciatorių verslininkas Arronas Banksas aktyviai bendravo su Kremliaus pasiuntiniais.
Kaip „The Sunday Times“ skelbė dar 2018 metais, A.Banksas buvo tris kartus susitikęs su Rusijos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Aleksandru Jakovenka, iš kurio išgirdo pasiūlymą pelningai investuoti į aukso kasyklas Sibire.
Rusę Jekateriną Paderiną vedęs A.Banksas taip pat bendravo su dabar iš Rusijos ambasados jau išsiųstu žvalgybininku Aleksandru Udodu.
Tačiau, kaip skelbia „The Daily Telegraph“, A.Banksui, gausiai finansavusiam kampaniją Leave.EU, pareigūnai jau anksčiau pasakė, kad jo pavardė kritiškame kontekste nebus minima ataskaitoje.
Kita vertus, ataskaitoje konstatuojama, kad britų vyriausybė ir šalies žvalgybos tarnybos nesugebėjo tinkamai atlikti įvertinimo, ar Rusija kišosi į 2016-ųjų „Brexit“ referendumą – skirtingai nei, pavyzdžiui, JAV.
Amerikoje žvalgybos institucijos per du mėnesius po 2016 metų prezidento rinkimų pateikė vieningą vertinimą, esą Rusija kišosi į balsavimą – greičiausiai Donaldo Trumpo naudai.
Kitaip tariant, Jungtinė Karalystė neturi tiesioginių Rusijos kišimosi į „Brexit“ referendumą įrodymų, bet tik todėl, kad vyriausybė po balsavimo nesikreipė į žvalgybos tarnybas ir neprašė pateikti profesionalaus vertinimo.
„Turėtų būti įvertintas Rusijos kišimasis į referendumą. Dabar privalo būti surengtas toks vertinimas, o visuomenei būtina pranešti jo rezultatus“, – sakė komiteto narys Kevanas Jonesas, nors vyriausybė tokį raginimą iškart atmetė oficialiame atsakyme į ataskaitą.
Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad kampanijos prieš referendumą metu televizijoje RT ir portale „Sputnik“ buvo skelbiama itin daug „Brexit“ palankių ir prieš ES nukreiptų pranešimų, o socialiniuose tinkluose dūzgė Rusijos troliai ir botai.
„Britanija yra vienas iš svarbiausių rusų žvalgybos taikinių Vakaruose, ypač atsižvelgiant į tvirtą Britanijos poziciją dėl pastarojo meto Rusijos agresijos ir atsaką į ataką Solsberyje, prie kurio vadovaujant Britanijai prisijungė tarptautinė bendrija“, – sakoma joje.
Be to, dokumente politikai, teisininkai ir finansų specialistai įspėjami neturėti reikalų su Rusijos piliečiais, kurie yra siejami su Vladimiro Putino režimu ir veikia Jungtinėje Karalystėje.
Dokumente raginama sekti pinigų pėdsakais. Londonas yra tapęs neaiškių rusiškų pinigų prieglobsčiu, ir daug britų prie to prisidėjo. Vieni žmonės susikrovė didelius turtus, o kiti yra Kremliaus naudingi idiotai.
Be to, ataskaitoje kritikuojami vadinamieji fikseriai, kurie, norėdami užsidirbti, per pastarąjį dešimtmetį leido neaiškios kilmės rusiškiems pinigams laisvai tekėti į Jungtinę Karalystę, ypač – Londoną.
„Dokumente raginama sekti pinigų pėdsakais. Londonas yra tapęs neaiškių rusiškų pinigų prieglobsčiu, ir daug britų prie to prisidėjo. Vieni žmonės susikrovė didelius turtus, o kiti yra Kremliaus naudingi idiotai.
Yra daug kontaktų turinčių žmonių, kurie net neužduoda sau klausimo, kam dirba“, – apie ataskaitos turinį „The Daily Telegraph“ kalbėjo vienas šaltinis, patvirtinęs, kad konkrečių pavardžių dokumente, deja, nėra – prisidengiama nacionalinio saugumo interesais.
Galiausiai atkreipiamas dėmesys, kad reikėtų keisti Oficialų valstybės paslapčių įstatymą, nes šiuo metu šnipinėti Jungtinėje Karalystėje nėra neteisėta.
Pagaliau paviešino
Ataskaita viešinama praėjus kelioms dienoms po to, kai Bendruomenių rūmų Žvalgybos ir saugumo komitetas atmetė B.Johsnono pateiktą Chriso Graylingo kandidatūrą į šio komiteto pirmininkus. Juo tapo veteranas toris Julianas Lewisas.
Įtūžusi vyriausybė užsipuolė J.Lewisą, bet patraukti jo iš komiteto nedrįso, o jau kitą dieną komitetas pranešė, kad paskelbs ataskaitą apie Rusijos įtaką.
Be to, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas praėjusį ketvirtadienį apkaltino Rusiją neteisėtais būdais pasisavinus, o paskui socialiniuose tinkluose išplatinus jautrią informaciją, taip siekiant padaryti įtaką 2019 metų rinkimų rezultatams.
Dvišaliai ryšiai yra įtempti nuo to laiko, kai Londonas apkaltino Rusiją mėginimu 2018 metais nužudyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį Anglijos pietvakariame Solsberio mieste.
Netrukus po to, kai dokumentas antradienį buvo paviešintas, Rusijos užsienio reikalų ministerija nenustebino pareikšdama, kad tai yra rusofobijos apraiška.
„Sensacijos neįvyko. Melagienomis apdorota rusofobija“, – pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
