„Tiesą sakant, mūsų turėtas tikslas dėl apčiuopiamos pažangos buvo pasiektas tik iš dalies“, – po derybų per spaudos konferenciją sakė M.Barnier.
„Jungtinė Karalystė nenorėjo rimtai užsiimti tam tikrais esminiais klausimais“, – pridūrė jis.
JK Europos Sąjungą paliko sausio 31 dieną, ir abi pusės iki šių metų pabaigos turi susiderėti dėl naujo tarpusavio santykių pagrindo. M.Barnier patvirtino, kad Londonas vis dar atsisako pasinaudoti galimybe pratęsti šį terminą.
„Mums reikia realios pažangos iki birželio mėnesio, jei norime iki metų pabaigos surasti susitarimą, kuris atitiktų mūsų tarpusavio priklausomybės lygį ir mūsų geografinį artumą“, – sakė M.Barnier.
JK „negali atsisakyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir tuo pačiu vilkinti diskusijas svarbiose srityse“, pridūrė jis.
Kovo mėnesį vykusio pirmojo raundo metu prekybos derybos buvo labai sparčios, tačiau netrukus jos nukentėjo nuo COVID-19 krizės, kai M.Barnier ir jo kolegai iš JK Davidui Frostui buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija.
Derybos buvo sustabdytos šešioms savaitėms, o Londonas ir Briuselis sutelkė dėmesį į dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusį virusą ir aiškinosi, kaip surengti derybas per atstumą, įtraukiant daugiau nei 100 derybininkų iš kiekvienos pusės.
Pažangos stygius kursto būgštavimus, kad susitarimas iki gruodžio pabaigos nebus pasiektas. Tokiu atveju JK ir ES prekybai įsigalios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės su dideliais tarifais ir muitinės barjerais.
Ši perspektyva kelia ypač didelį nerimą, atsižvelgiant į recesiją, su kuria žemynas susiduria jau dabar, o chaosas JK ir ES santykiuose dar labiau pablogintų situaciją.
Tačiau JK premjeras Borisas Johnsonas, kuris dėl viruso buvo paguldytas į ligoninę, atsisako paprašyti pratęsti derybų laikotarpį, o jo vyriausybė taip pat tvirtina, kad turi galioti senasis terminas.
Britų premjerui nepriimtina, kad nukėlus derybų pabaigos terminą taip pat būtų pratęstas vadinamasis pereinamasis laikotarpis, kurio metu JK privalo laikytis ES taisyklių.
Londonas bando derėtis dėl virtinės paketų tokiose srityse kaip žvejyba, prekės, aviacija, teisingumas ir energetika. Tačiau ES lyderiai nori vieno bendro susitarimo.
Kebli žvejybos teisių, kurios yra itin svarbios kelioms reikšmingoms ES valstybėms, tarp jų Prancūzijai, problema galėtų sužlugdyti visą procesą, sako kai kurie pareigūnai Briuselyje.
„Nebus jokio susitarimo dėl prekybos nesusitarus dėl žvejybos“, – pabrėžė M.Barnier.
