Kalbėdamas per diskusiją šiuo klausimu Europos Parlamente Strasbūre, M.Barnier pabrėžė, kad „mes ir toliau ginsime savo piliečių interesus“, „Brexit“ procesui keliantis į kitą etapą, kai bus deramasi dėl būsimų ES ir JK santykių.
JK turėtų išstoti iš ES kiek daugiau nei po dviejų savaičių, ir tada bloke liks 27 valstybės.
Išstojimo susitarime numatytas iki šių metų pabaigos truksiantis pereinamasis laikotarpis, per kurį Londonas ir Briuselis nori susitarti dėl to, kaip jų santykiai veiks po beveik penkių dešimtmečių JK narystės Europos Sąjungoje.
Tarp sričių, dėl kurių planuojama derėtis, yra prekyba, žuvininkystė, saugumas, transportas ir energetika.
JK vyriausybė sako po „Brexit“ norinti panaikinti judėjimo laisvę, kuri leisdavo ES piliečiams gyventi Britanijoje, o britams – lengvai persikelti į bloko valstybės nares.
Panaikinus judėjimo laisvę, su pasekmėmis susidurtų tiek ES piliečiai, teikiantys paslaugas JK, tiek britai, teikiantys paslaugas bloko teritorijoje. Taip pat būtų apribota apsilankymų turizmo tikslais trukmė, kiltų apribojimų dėl sveikatos draudimo ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo.
Be to, ES piliečiams, persikeliantiems į JK, būtų sudėtingiau su savimi pasiimti sutuoktinius ar kitus šeimos narius.
Su pilietybe susijusios problemos taip pat gali turėti padarinių kalbant apie JK ir ES veikiančių bendrovių, pavyzdžiui, oro linijų, nuosavybę, skaitmeninio privatumo taisykles ir prieigą prie interneto domenų.
ES „budriai“ reaguoja į problemas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen EP nariams Strasbūre sakė, kad išstojimo susitarime numatytas „užtikrintumas“ milijonui JK piliečių, šiuo metu gyvenančių Bendrijos šalyse, ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems 3,5 mln. ES piliečių.
Tačiau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tokios judėjimo laisvės kitiems britams ir ES piliečiams nebebus, pabrėžė U.von der Leyen.
„Po pereinamojo laikotarpio JK bus trečioji šalis, o „Brexitas“ reikš pokyčius tiems, kurie nori kurti savo gyvenimą kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje“, – teigė ji.
EK vadovė sakė, kad per artėjančias derybas „paversime piliečių teises savo pagrindiniu prioritetu“.
Ir ji, ir M.Barnier pažymėjo, kad kai kurie ES piliečiai, bandantys užtikrinti savo teisę likti JK, susiduria su problemomis.
M.Barnier nurodė, kad „Komisija bus itin budri“ šių kliūčių atžvilgiu ir jau informavo apie jas britų kolegas.
U.von der Leyen bei M.Barnier pabrėžė, jog Britanijai reikia įdiegti „nepriklausomą“ stebėsenos mechanizmą problemoms spręsti.
Europos Parlamento „Brexit“ koordinatorius Guy Verhofstadtas sakė, kad JK sprendimas pasikliauti internetu pasiekiamais skaitmeniniais įrašais užuot išduodant fizinius leidimus gyventi ES piliečiams, turintiems teisę gyventi šioje šalyje, sukels problemų asmenims, norintiems įrodyti savo darbdaviams ar nuomotojams, kad JK jie gyvena teisėtai.
Jis taip pat juokaudamas užsiminė apie „pereinamąjį laikotarpį“, kurį britų karalienė Elizabeth II pirmadienį suteikė savo anūkui princui Harry ir jo žmonai Meghan ir per kurį Bakingamo rūmai galutinai nuspręs, ką daryti dėl netikėto poros sprendimo atsisakyti aukšto rango karališkosios šeimos narių pareigų.
„Prašau britų premjero Boriso Johnsono šiek tiek lankstumo – gal jis gali pasekti karalienės pavyzdžiu, nes karalienė vakar suteikė pereinamąjį laikotarpį Harry ir Meghan.
Taigi, galbūt šiek tiek lankstumo iš pono Johnsono pusės būtų naudinga“, – kalbėjo G.Verhofstadtas.
Europarlamentarė Alex Phillips iš „Brexit“ partijos sakė norinti, jog įsikurti JK siekiantys ES piliečiai nebeturėtų pirmenybės Bendrijai nepriklausančių šalių piliečių atžvilgiu – „sąžiningumo, o ne favoritizmo“ vardan.
Jos tvirtinimu, europiečiai turėtų siekti teisės gyventi JK „lygiomis sąlygomis su visais tais, kurie gyvena mano atviroje ir svetingoje šalyje, bet be superteisių“.
