Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ kalbėjęs ekonomistas teigia, kad įveikti energetinio karo iššūkius padėjo vienas stipriausių ES ginklų – žalioji ekonomika. Anot jo, ekonomikos ir ypač energetikos perorientavimas ant ekologiškesnių bėgių leido pakeisti struktūrinius dalykus, o tai padėjo apeiti rusiškų dujų trūkumą. Galiausiai Rusija neteko patikimos ir turtingos Europos rinkos, o tai, pasak ekonomisto, yra sveikintina, kadangi taip priešas silpsta ekonomiškai.
Kita sritis, pašnekovo teigimu, galinti reikšmingai sutvirtinti ES ekonomines pozicijas ir iš esmės keičianti ekonominę struktūrą yra gynybos pramonė.
„Gynybos pramonė nustato naująją realybę, kurioje gyvensime dar ne vieną dešimtmetį. Europa, Rusijai užpuolus Ukrainą, apsižiūrėjo, kad nėra pasirengusi, buvo apsnūdusi, o jos sandėliai ištuštėję. Ši sritis gali veikti kaip naujas variklis, o čia ypač geras pozicijas užima Lietuva, kurioje stipriai pažengusi žalioji ekonomika. Lenkai susiduria su gerokai didesniu iššūkiu, nes ten dar dominuoja neatsinaujinantys energetikos šaltiniai“, – situaciją aiškina M.Dubnikovas.
Kalbėdamas apie kito šių dienų ekonominio veiksnio – dirbtinio intelekto – iškilimą, M.Dubnikovas teigia, kad būtent pandemija ir užsidarymas namuose paskatino jo augimą, nes didėjo skaičiavimo mašinų apkrovos.
„Tai natūrali pramonės revoliucijų tąsa. Dirbtinio intelekto nederėtų bijoti, jis yra įrankis, pasitarnaujantis greitesniam, tikslesniam, kūrybiškesniam užduočių atlikimui. DI neatima iš mūsų darbo, o gali prie jo prisidėti“, – sako ekonomistas.
Artėjantys rinkimai, pasak M.Dubnikovo, neturėtų esmingai pakeisti ES politinės krypties. Jis įsitikinęs – yra padaryta gana daug ilgos perspektyvos darbų, tad atėjusi naujoji europinė valdžia kardinalių pokyčių imtis negalėtų.
„Šiuo metu diskursas apie rinkimus yra hiperbolizuotas ir užaštrintas. Rinkimams įvykus, taip pat ir JAV, nepriklausomai nuo rezultatų, įtampa atslūgs. Netikiu tuo, kad valstybė gali totaliai pakeisti kryptį ir, pavyzdžiui, JAV neturėtų tapti izoliuota šalimi. Tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra daugybė tarpinių valdžių, asociacijų, kurios yra už santykių su Europa išlaikymą, kadangi į kontinentą įdėta daug investicijų. Atskiros valstybės gali trukdyti, bet bendras bloko vaizdas ir kertinė kryptis esmingai neturėtų kisti“, – mintimis dalijasi ekonomistas.
Jo tvirtinimu, pagrindine ES užduotimi po rinkimų turėtų būti sprendimų priėmimo greitinimas, kadangi tuo žemynas nusileidžia JAV ar didžiosioms nedraugiškoms valstybėms.
Daugiau ekonomisto įžvalgų apie ES ekonominę situaciją ir ateities perspektyvų gaires galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.
