Pirmadienį, nepraėjus nė parai po A.Navalno parvykimo į Rusiją teismas nutarė jį laikyti suimtą dar mažiausiai 30 dienų.
Tai reiškia, kad vėliau sausį, kai tikimasi sprendimo dėl dar 2014 metais aktyvistui skirtos 3,5 metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės pavertimo įkalinimu dėl pažeistų bandomojo laikotarpio sąlygų, A.Navalnas žiniasklaidai papozuoti greičiausiai negalės, o pasibaigus 30 dienų terminui gali keliauti tiesiai į kalėjimą.
„Ko bijo šita rupūžė (V.Putinas, – red.)? Ko bijo šitie bunkerių gyventojai? Žmonių ėjimo į gatves. Todėl nebijokite eiti į gatves. Ne dėl manęs, o dėl savęs ir savo ateities“, – teigė A.Navalnas.
Anot M.Galeotti, Kremlius iš tiesų darė viską, kad A.Navalno sugrįžimas nevirstų spektakliu žiniasklaidai. Jis turėjo atskristi į Maskvos Vnukovo oro uostą, kur laukė šimtai žurnalistų, rėmėjų ir riaušių policijos pareigūnų.
Bet paskutinę akimirką buvo surasta „techninė problema“ ir lėktuvas pasuko Šeremetjevo oro uosto link. Dėl visa ko Maskvoje dar buvo uždarytas ir į šį oro uostą vedantis greitkelis, o tada jau buvo galima suimti A.Navalną prie pasų kontrolės.
Tik ir toks slapukavimas, ir faktas, kad tiesioginius A.Navalno sugrįžimo vaizdus internete stebėjo šimtai tūkstančių žmonių, rodo, jog Kremliaus aiškinimai, esą aktyvistas yra visai nereikšminga figūra, yra melas.
„Neturėtume pervertinti Navalno. Net po jo apnuodijimo daug rusų nežino, kas jis toks, o daug kitų vis dar kartoja tai, kas teigiama valstybinėje televizijoje: kad Navalnas yra oportunistas ar užsienio tarnas, kad apnuodijimas buvo suvaidintas“, – rašo M.Galeotti.
Bet vien tai, kad žmogus, kurio Vladimiras Putinas negali prisiversti vadinti vardu ir pavarde („pacientas Berlyne“, „tas asmuo, kurį minite“), vis sugeba prasibrauti į paviršių, yra didelis triumfas.
A.Navalnas naudojasi socialiniais tinklais, protestais gatvėse, tyrimais „YouTube“ ir parodo V.Putino režimo ciniškumą bei veidmainiškumą.
„Ilgai jis buvo toleruojamas – tai buvo gestas demokratijai, kurią režimas tikino išpažįstantis. Kai Navalnas panoro susigrumti su Sergejumi Sobjaninu Maskvos mero rinkimuose, pats Sobjaninas prašė leisti jam dalyvauti.
Sobjaninas žinojo, kad įveikęs Navalną, o ne vieną iš pilkų statytinių iš netikrų opozicinių partijų, gaus tiek legitimumo, kiek negalėtų suteikti jokie suvaidinti rinkimai“, – primena M.Galeotti.
Tačiau dabar A.Navalnas režimui vis pavojingesnis – o Putinas lyg tyčia nebenori rizikuoti. A.Navalno iniciatyvos dėl taktinio balsavimo prieš „Vieningąją Rusiją“ Kremliui labai nepatinka.
„Artėja parlamento rinkimai (Valstybės Dūmos rinkimai vyks rudenį, – red.), tad kažką reikėjo daryti – kažkuo tapo pasikėsinimas nužudyti“, – pabrėžia M.Galeotti.
Jei Navalną paleis, jis pradės vėl veikti. Jei ne, Kremlius taip parodys, kad bijo žmogaus, kurio pavardės nemini.
Analitikas atiduoda pagarbą A.Navalnui – esą kuri nors Vakarų šalis galėjo suteikti jam politinį prieglobstį, o institutas – patogų bendradarbio statusą. Bet aktyvistas panoro sugrįžti ir sugrįžęs pareiškė, esą ši diena – pati geriausia per penkis pastaruosius mėnesius – kad ir kokia puiki valstybė būtų Vokietija.
„Tai ir aukščiausio lygio drąsa, ir tikslus politinis paskaičiavimas – juk iš užsienio jis negalėtų būti realia jėga Rusijos politikoje, opozicijoje. Navalnas rodo norą priešintis režimui, kuris bandė jį nužudyti.
Jei jis atsilaikys, moralinis autoritetas bus nepaneigiamas. Jei, neduok Dieve, neatsilaikys, jis taps dar vienu kankiniu. Jei Navalną paleis, jis pradės vėl veikti. Jei ne, Kremlius taip parodys, kad bijo žmogaus, kurio pavardės nemini“, – teigia M.Galeotti.
