Jo kandidatūrą palaikė visų frakcijų deputatai, išskyrus komunistus – dar prieš balsavimą jie pareiškė, kad susilaikys.
Kremliaus kontroliuojamo parlamento pritarimas prezidento Vladimiro Putino sprendimui savo premjeru palikti M. Mišustiną buvo neabejotinas.
V.Putinas pagal konstituciją privalo paskirti arba perrinkti savo vyriausybės ministrus po pergalės kovą vykusiuose rinkimuose, kuriuose nebuvo opozicijos.
„Daug nuveikta sunkiomis sąlygomis, ir man atrodo, kad būtų teisinga, jei mes ir toliau dirbtume kartu“, – anksčiau penktadienį V.Putinas sakė M.Mišustinui.
„Manau, kad esame teisingame kelyje“, – pridūrė jis.
Pagal 2020 metais patvirtintus konstitucijos pakeitimus žemieji rūmai tvirtina ministro pirmininko kandidatūrą, vėliau premjeras pateikia kabineto narių kandidatūras.
Pagal Rusijos įstatymus 58 metų M.Mišustinas, kuris šias pareigas ėjo pastaruosius ketverius metus, antradienį, kai V.Putinas pradėjo savo penktąją prezidento kadenciją po prabangios inauguracijos Kremliuje, įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
Politikos apžvalgininkai tikėjosi, kad M.Mišustinas vėl bus paskirtas, ir pažymėjo, kad V.Putinas vertina jo įgūdžius ir politinių ambicijų nebuvimą.
M.Mišustinas, buvęs Rusijos mokesčių tarnybos vadovas, laikėsi santūriai, vengė politinių pareiškimų ir interviu žiniasklaidai.
M.Mišustinui ir kitiems ministrų kabineto technokratams buvo priskiriami nuopelnai už tai, kad, nepaisant gniuždančių Vakarų sankcijų, išlaikė gana stabilius ekonominius rodiklius.
„Padarysime viską, ką galime, kad plėtotume savo ekonomiką, pateisintume savo žmonių pasitikėjimą, ir esu įsitikinęs, kad jums vadovaujant įvykdysime visus iškeltus uždavinius“, – sužinojęs, kad toliau eis premjero pareigas, sakė M.Mišustinas V.Putinui.
Tikimasi, kad dauguma ministrų kabineto narių taip pat išsaugos savo darbo vietas ir netrukus bus paskirti iš naujo.
Tačiau gynybos ministro Sergejaus Šoigu likimas atrodo neaiškus po to, kai praėjusį mėnesį buvo suimtas jo viceministras Timuras Ivanovas.
T.Ivanovas, dirbęs gynybos ministro pavaduotoju, atsakingu už daugiamilijardinius karinių statybų projektus, buvo sulaikytas dėl kaltinimų kyšininkavimu ir jį leista suimti, kol bus atliekamas oficialus tyrimas.
T.Ivanovo areštas buvo plačiai interpretuojamas kaip išpuolis prieš S. Šoigu ir galimas jo atleidimo ženklas, nepaisant jo glaudžių asmeninių ryšių su V.Putinu.
S.Šoigu buvo plačiai kritikuojamas dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių ankstyvajame plataus masto karo Ukrainoje etape. Jis sulaukė aršių išpuolių iš samdinių boso Jevgenijaus Prigožino, kuris praėjusį birželį surengė trumpai gyvavusį maištą, reikalaudamas nušalinti S. Šoigu ir Generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą.
Po J.Prigožino žūties mįslingų aplinkybių gaubiamoje aviakatastrofoje praėjus dviem mėnesiams po sukilimo, kuri buvo plačiai vertinama kaip Kremliaus kerštas už jo maištą, atrodė, kad S.Šoigu sustiprino savo pozicijas, tačiau T.Ivanovo suėmimas vėl atskleidė gynybos ministro pažeidžiamumą.
V.Putinas, valdantis Rusiją beveik ketvirtį šimtmečio, paprastai stengiasi aplink save suburti ištikimus žmones ir sąjungininkus, kartu užtikrindamas, kad nė vienas asmuo negalėtų įgyti tiek galios ar populiarumo, kad būtų laikomas galimu konkurentu ar įpėdiniu.