M.Pence'o kelionė į Vokietiją ir Belgiją yra pirmoji viceprezidento užsienio kelionė, kurios metu siekiama nuraminti JAV partnerius Europoje ir Artimuosiuose Rytuose dėl Vašingtono įsipareigojimų tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip NATO ar Europos Sąjunga, sakė Baltųjų rūmų patarėjai prieš šį vizitą.
Europos šalys yra sunerimusios dėl Rusijos agresijos, todėl jas domina D.Trumpo santykiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ir tai, ar naujasis prezidentas palaikys izoliacionizmo idėjas.
D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjui Michaelui Flynnui pasitraukus iš pareigų, JAV sąjungininkės iš naujo turi įvertinti M.Pence'ą ir jo reikšmę naujojoje administracijoje.
M.Flynnas buvo priverstas atsistatydinti pirmadienį, po pranešimų, kad jis suklaidino M.Pence'ą dėl savo ryšių su vienu Rusijos diplomatu, apie kuriuos viceprezidentas sužinojo iš žiniasklaidos.
M.Pence'as penktadienį atvyko į Vokietiją dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje jis turėtų pasakyti kalbą šeštadienį ir vėliau susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Taip pat numatytas M.Pence'o susitikimas su Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – lyderiais bei su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Visos jos nerimauja dėl Rusijos agresijos keliamos grėsmės. JAV viceprezidentas dar susitiks su Turkijos ministru pirmininku Binali Yildirimu.
Numatytas M.Pence'o susitikimas su Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – lyderiais bei su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
„Tai yra gana tiesmukai kalbantys žmonės ir jie yra labai nervingi. Pence'as atrodo kaip suaugęs, – sakė Jameseas Jeffrey, buvęs JAV ambasadorius Irake ir Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto atstovas. – Klausimas, ar Trumpas jo paklausys?“
M.Pence'as taip pat turėtų susitikti su Irako ir Afganistano lyderiais. Jau pirmosiomis savo prezidentavimo dienomis D.Trumpas paskelbė apie ketinimus tęsti kovą su „Islamo valstybės“ (IS) grupuote ir ją nugalėti.
Tačiau jis taip pat pareiškė, kad JAV gali gauti antrą progą pasinaudoti Irako nafta kaip kompensacija už savo pastangas karo draskomoje šalyje. Tiesa, šią mintį iš karto atmetė Irako premjeras Haideras al Abadi, kuris susitiks su M.Pence'u.
D.Trumpo įsakas dėl pabėgėlių priėmimo sustabdymo ir imigracijos suvaržymų, kurio galiojimas dabar sustabdytas, taip pat papiktino daugelį šio įsako paliestų musulmoniškų šalių, tarp jų ir Iraką – JAV sąjungininką kovoje su IS.
JAV sąjungininkės reikalaus iš M.Pence'o įrodymų, kaip D.Trumpo administracija planuoja bendrauti su Rusija po M.Flynno atsistatydinimo, JAV aiškinimosi apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus ir D.Trumpo pagyrų V.Putinui praeityje.
Palei Rusijos sieną esančios Europos valstybės nerimauja dėl galimų glaudesnių JAV ir Rusijos ryšių, D.Trumpui pasamprotavus, kad galima būtų sušvelninti Rusijai dėl Krymo aneksijos taikomas sankcijas, sutarus su ja dėl branduolinės ginkluotės ribojimo, taip pat viename interviu prieš inauguraciją pavadinus NATO atgyvena.
NATO, karinis Europos ir Šiaurės Amerikos demokratinių valstybių aljansas, buvo sukurtas po Antrojo pasaulinio karo tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti, kaip atsvara Sovietų Sąjungos stiprėjimui.
Kandidatuodamas D.Trumpas abejojo, ar jam tapus prezidentu JAV galės laikytis savo įsipareigojimų NATO organizacijoje.
2014 metais 28 valstybių Aljansas ėmėsi kurti greitojo reagavimo pajėgas, labiausiai pažeidžiamoms NATO narėms apsaugoti nuo konfrontacijos su Rusija.
Tačiau kandidatuodamas D.Trumpas abejojo, ar jam tapus prezidentu JAV galės laikytis savo įsipareigojimų NATO organizacijoje.
Savo interviu liepą jis sakė spręsiąs, ar ginti Baltijos respublikas nuo Rusijos agresijos, priklausomai nuo to, kaip šios šalys „vykdo savo įsipareigojimus mums“.
M.Pence'as vėliau vyks į Briuselį, kur sekmadienį dalyvaus susitikimuose, susijusiuose su NATO ir Europos Sąjungos reikalais. Pirmadienį numatytas jo susitikimas „akis į akį“ su ES Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude Junckeriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Tvirčiausia garantija
Tuo metu JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas Vokietijoje teigė, kad saitas tarp Europos ir Amerikos yra „tvirčiausia garantija“ prieš nestabilumą ir smurtą. Taip jis irgi siekia apraminti sąjungininkes, trokštančias aiškumo iš D.Trumpo Baltųjų rūmų.
„Transatlantinis saitas lieka stipriausia garantija prieš nestabilumą ir smurtą“, – sakė J.Mattisas Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Esu įsitikinęs, kad mes stiprinsime savo partnerystę, stodami prieš tuos, kurie pasirenka ataką prieš nekaltus žmones ir mūsų demokratinius procesus bei laisves“, – kalbėjo jis.
