Savo pranešime, paskelbtame to incidento 30-ųjų metinių minėjimo išvakarėse, M.Pompeo gyrė „herojišką protestų judėjimą“, kuris, jo teigimu, tebejaudina „laisvę mylinčių žmonių sąžinę visame pasaulyje“.
„Tolesniais dešimtmečiais Jungtinės Valstijos tikėjosi, kad Kinijos integracija tarptautinėje sistemoje lems atviresnę, tolerantiškesnę visuomenę. Šios viltys sudužo“, – sakė jis.
„Šiandien Kinijos piliečiai patiria naują (teisių) pažeidinėjimo bangą, ypač Sindziange, kur Komunistų partijos vadovybė metodiškai bando užgniaužti uigūrų kultūrą ir išnaikinti islamo religiją“, – teigė M.Pompeo.
Maždaug milijonas uigūrų ir kitų Sindziango vietos etninių grupių atstovų laikomi specialiose stovyklose, kurias Kinija vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai.
Po septynias savaites trukusių studentų ir darbininkų protestų, kurių metu buvo reikalaujama demokratinių pokyčių ir padaryti galą korupcijai, 1989 metų birželio 4 dieną ginkluoti kareiviai ir tankai išvaikė ir išžudė demonstrantus ir įvykius stebėjusius žmones gatvėse, vedančiose link Tiananmenio aikštės Pekine.
Skaičiuojama, jog per tokį brutalų susidorojimą žuvo šimtai, o galbūt ir daugiau nei vienas tūkstantis žmonių. Tikslus aukų skaičius lieka nežinomas.
„Raginame Kinijos vyriausybę visiškai ir viešai paskelbti apie nužudytuosius ar dingusiuosius, kad suteiktų ramybę daugybei šio juodo istorijos skyriaus aukų“, – sakė M. Pompeo ir paragino Pekiną „išlaisvinti visus, laikomus (nelaisvėje) už siekį naudotis“ pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis.
