M.Pompeo pareiškė, kad Ankara kaitina įtampa santykiuose su sąjungininkais Viduržemio jūros rytinėje dalyje ir kad turkų sprendimas įsigyti rusišką oro gynybos sistemą S-400 yra puiki dovana Kremliui.
Turkija nesutaria su Graikija, kuri irgi yra NATO narė ir kurios diplomatijos vadovas dalyvavo susitikime. Tad nenuostabu, kad JAV valstybės sekretoriaus išsakytas nepasitenkinimas netrukus buvo nutekintas Atėnų dienraščiui „Kathimerini“.
Pasak pastarojo, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu bandė atremti puolimą. Jis esą apkaltino M.Pompeo telkiant sąjungininkus Europoje prieš Turkiją, neva aklai stojant į Graikijos pusę regioniniuose konfliktuose ir atsisakant parduoti Ankarai priešlėktuvines sistemas „Patriot“.
Ir Lietuvos diplomatai 15min mandagiai pareiškė, kad prie pranešimų Graikijos spaudoje „nėra ką pridurti“. Kitaip tariant, publikacijose situacija nupasakojama tiksliai.
Turkija buvo izoliuota
M.Cavusoglu taip pat apkaltino JAV remiant kurdų „teroristų organizacijas“ Sirijoje, kur Turkija esą kovojo su „Islamo valstybe“. Be to, jis tikino, kad JAV ir Prancūzija pablogino situaciją Kalnų Karabache, nes parėmė Armėniją, kurios pajėgas sutriuškino Turkijos remtas Azerbaidžanas.
Tokio aršaus žodžių mūšio sulaukta M.Pompeo dalyvaujant paskutiniame NATO šalių diplomatijos vadovų susitikime. Prieš jį tikėtasi kalbėti apie naują Aljanso ataskaitą, kurioje svarstoma, kaip NATO turėtų veikti iki 2030-ųjų.
Bet, akivaizdu, temos keitėsi. Kai kurie diplomatai svarsto, kad M.Pompeo turėjo specialią užduotį – kaip tik ir pasistengti įplieksti nesutarimų, kurie apsunkintų gyvenimą būsimajai Joe Bideno administracijai.
Naują ataskaitą, kurią parengė nepriklausomi išorės ekspertai, nutarta parengti po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pernai pasiskundė dėl konfliktų tarp sąjungininkų ir pareiškė, esą Aljansą ištikusi „smegenų mirtis“.
Ataskaitos autoriai rekomenduoja sąjungininkams kartu pasirašyti po „garbingo elgesio kodeksu“.
Kai M.Cavusoglu paragino NATO imtis veiksmų Libijoje, kur kunkuliuoja pilietinis chaosas, kiti sąjungininkai tokį prašymą atmetė.
Per susirėmimą antradienį M.Pompeo poziciją parėmė kelių NATO šalių atstovai, įskaitant Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jeaną-Yvesą Le Drianą. Jis irgi pasmerkė Ankaros elgesį ir pridūrė, kad partneriams sutarti bus sunku, jei Turkija, kaip ir Rusija, rengs agresyvias intervencijas kitose šalyse.
Susitikimo pabaigoje, anot „Politico“, buvo aišku, kad Turkija iš esmės izoliuota. Kai M.Cavusoglu paragino NATO imtis veiksmų Libijoje, kur kunkuliuoja pilietinis chaosas, kiti sąjungininkai tokį prašymą atmetė.
Turkija kaip tik buvo apkaltinta konflikto Libijoje kurstymu – Ankara ten siunčia ginklus ir kontraktininkus, kurie remia Nacionalinio susitarimo vyriausybę Tripolyje.
Vokietijai dėkojo, Vokietiją keikė
O kai M.Cavusoglu dar apkaltino M.Pompeo ir JAV užimant „maksimalistinę poziciją“ dėl konfliktų Rytų Viduržemio jūroje, Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendijas neiškentė ir atšovė: „Jei Graikijos pozicija maksimalistinė, tokia pat ir tarptautinė teisė.“
Ankara su partneriais NATO kivirčijasi dažnai, bet Turkija apžvalgininkų vadinama viena pajėgiausių Aljanso narių karine prasme – esą šalis ypač sumaniai siekia savo tikslų projektuodama kietąją galią.
M.Cavusoglu kiek netikėtai padėkojo Vokietijai už „sąžiningą tarpininkavimą“ bandant rasti išeitį iš nesutarimų Viduržemio jūroje.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas veikia ne tik Libijoje, bet ir Sirijoje, kur su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iš esmės rado būdą išlaikyti diktatorių Basharą al-Assadą valdžioje.
Žinoma, iškalbingiausia Turkijos galios ir augančios įtakos demonstracija tapo jos parama Azerbaidžanui, leidusi Baku sutriuškinti Armėnijos pajėgas konflikte dėl Kalnų Karabacho. Azerai atsikovojo didelius teritorijos gabalus.
Pasak diplomatų, M.Cavusoglu kiek netikėtai padėkojo Vokietijai už „sąžiningą tarpininkavimą“ bandant rasti išeitį iš nesutarimų Viduržemio jūroje.
Bet jis tuo pat metu apkaltino Berlyną „piratavimu“ dėl incidento, kai vokiečių pajėgos perėmė Turkijos laivą, įtariamą kontrabandos gabenimu. Vokietija elgėsi pagal ES vadovaujamos ginklų kontrolės misijos taisykles.
Per spaudos konferenciją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nepanoro kalbėti apie aštrią M.Pompeo ir M.Cavusoglu žodinę dvikovą. Vietoj to jis pastebėjo, kad įtampą tarp Ankaros ir Atėnų ataušino neseniai įkurtas NATO „konfliktų šalinimo mechanizmas“.
„Matėme, kad konfliktų šalinimo mechanizmas padėjo sumažinti incidentų riziką. Tiesa, tai pagrindinės problemos neišsprendžia – reikia Graikijos ir Turkijos politinės valios“, – tvirtino J.Stoltenbergas.
-
JAV ragina Turkiją nutraukti „apgalvotas provokacijas“ Viduržemio jūroje
-
R.T.Erdoganas: Turkija atliko rusiškų gynybos sistemų bandymus
-
NATO: Graikija ir Turkija sutiko atšaukti karines pratybas
-
M.Pompeo apsilankė Turkijoje, tačiau nesurengė oficialių susitikimų su šalies pareigūnais
-
Turkija iš būsimos JAV administracijos ir ES tikisi santykių normalizavimo
