M.Pompeo „paragino smarkiai mažinti smurto apimtis ir spartinti diskusijas dėl politinio plano ir nuolatinio ir visaapimančio ugnies nutraukimo“, nurodė JAV valstybės departamentas.
M.Pompeo prabangiame viešbutyje Kataro sostinėje Dohoje atskirai susitiko su Afganistano vyriausybės ir Talibano derybininkų grupėmis. O susitikimas su radikaliais islamo kovotojais truko ilgai nei valandą.
Kataro sostinėje M.Pompeo taip pat susitiko su šalies valdytoju emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir užsienio reikalų ministru, sakoma Valstybės departamento paskelbtoje sekretoriaus darbotvarkėje.
Dohoje yra įsikūręs Talibano diplomatinis biuras, tad anksčiau Kataro sostinėje vyko kovotojų judėjimo derybos su JAV, o pastaruoju metu – su Kabulo vyriausybe.
„Sveikinu abiejų pusių darbą, nes jie pratęsė derybas ir padarė pažangą. Raginu aktyviai tęsti diskusijas dėl politinio sureguliavimo ir visiško bei neatidėliotino ugnies nutraukimo“, – savo tviterio paskyroje parašė M.Pompeo.
M.Pompeo vizitą aptemdė šeštadienio ryte surengta raketų ataka prieš tankiai apgyventus Kabulo rajonus, nusinešusi mažiausiai aštuonių žmonių gyvybes.
Talibanas tvirtina nesąs susijęs su šiuo išpuoliu, bet atsakomybės už jį kol kas neprisiėmė jokia kita grupuotė.
Rinkimus pralaimėjusiam prezidentui Donaldui Trumpui stengiantis pabrėžti savo prezidentavimo prioritetus, kadenciją baigiantis JAV diplomatijos vadovas per savo kelionę yra suplanavęs aplankyti septynias šalis Europoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Anksčiau šią savaitę Pentagonas paskelbė artimiausiu laiku iš Afganistano išvesiantis apie 2 000 karių, taigi paspartinsiantis kontingento mažinimo procesą, dėl kurio vasarį buvo susitarta per Vašingtono ir Talibano derybas. Pagal ankstesnį planą visi JAV kariai iš Afganistano turėtų būti išvesti iki 2021 metų vidurio.
D.Trumpas ne kartą žadėjo užbaigti „amžinus karus“, įskaitant karą Afganistane – ilgiausią ginkluotą konfliktą per JAV istoriją, prasidėjusį 2001 metais nuo įsiveržimo, nuvertusio Talibano režimą po rugsėjo 11-osios atakų.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pasisako už karo Afganistane pabaigą, nors analitikai sako, kad jis galbūt nepalaikys spartaus pajėgų išvedimo.
Talibanas yra pirmąkart užmezgęs dialogą su Afganistano vyriausybe.
Derybos prasidėjo rugsėjo 12 dieną Kataro sostinėje Dohoje, tačiau beveik iškart įstrigo kilus nesutarimų dėl darbotvarkės, diskusijų formato ir religinių interpretacijų.
Talibai – griežtosios linijos sunitai – reikalauja, kad būtų laikomasi sunitų jurisprudencijos hanafitų mokyklos principų, tačiau vyriausybės derybininkai teigia, kad tokia teisinė sistema gali tapti įrankiu hazarams, kurių dauguma yra šiitai, ir kitoms mažumoms diskriminuoti.
Ne ką mažiau ginčų kėlė ir klausimas, kaip JAV ir Talibano sudaryta sutartis formuos būsimą taikos susitarimą ir kaip jis bus pavadintas.
Dohos taikos derybos prasidėjo Talibanui ir Vašingtonui vasarį pasirašius susitarimą. JAV tuomet įsipareigojo išvesti iš Afganistano visas užsienio pajėgas mainais į saugumo garantijas ir talibų pažadą pradėti derybas.
