Šią žinią jis paskelbė per savo pirmąjį vizitą Kabule nuo Vašingtono derybų su Afganistano islamistų kovotojais pradžios.
Valstybės sekretorius į Afganistano sostinę atvyko su iš anksto neskelbtu vienos dienos vizitu. M.Pompeo susitiko su Afganistano prezidentu Ashrafu Ghani, taip pat NATO misijai ir JAV pajėgų operacijoms šioje šalyje vadovaujančiu generolu Scottu Milleriu ir kitais aukšto rango afganų pareigūnais.
Pasak jo, taika Afganistane yra Vašingtono „aukščiausias prioritetas“. Pernai rugsėjį JAV atnaujino pastangas pasodinti Talibaną prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas ilgiausias per Amerikos istoriją karas.
„Tikiuosi, iki rugsėjo 1-osios turėsime taikos sutartį – toks iš tikrųjų yra iškeltas mūsų uždavinys“, – nurodė M.Pompeo.
JAV pareigūnai anksčiau sakė turį vilčių, kad sutartį pavyks parengti iki artėjančių Afganistano rinkimų. Jie buvo jau dukart atidėti, o dabar planuojama, kad balsavimas įvyks rugsėjį.
Naujas Talibano ir JAV derybų ratas turėtų prasidėti Dohoje birželio 29 dieną.
Per šį procesą daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims: kovai su terorizmu, užsienio karių buvimui, afganų vidaus dialogui ir nuolatinėms paliauboms.
Talibanas tvirtino, kad užsienio kariai privalo išvykti, taip pat nesutiko derėtis su Afganistano vyriausybe Kabule, kovotojų laikoma Vakarų „marionete“.
Irano veiksnys
M.Pompeo sakė, kad Jungtinės Valstijos jau beveik pasiruošusios baigti derinti sutarties „juodraštį“. Numatoma, kad Talibanas pasižadės neleisti, jog Afganistanas kada nors vėl taptų tarptautinio terorizmo baze.
„Atsižvelgdami į šią pažangą pradėjome diskusijas su Talibanu dėl užsienio karių buvimo; jis šiuo metu išlieka pagrįstas sąlygomis“, – aiškino jis.
„Aiškiai pareiškėme Talibanui, kad esame pasiruošę išvesti savo pajėgas, bet noriu, kad būtų aišku, jog dar nesusitarėme dėl laiko, kada tai bus padaryta“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
Didelė dalis Afganistano visuomenės baiminasi, kad Jungtinėms Valstijoms sudarius susitarimą su Talibanu islamistai vėl mėgins užgrobti valdžią ir sugriauti pažangą moterų teisių, žiniasklaidos laisvės ir teisinės apsaugos srityse.
M.Pompeo vizitas buvo surengtas vystantis regioninei konfrontacijai tarp Vašingtono ir Irano, Jungtinėms Valstijoms paskelbus naujų sankcijų, nukreiptų prieš šios šalies aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, ir prezidentui Donaldui Trumpui perspėjus, jog bet kokia iraniečių ataka prieš Amerikos interesus sulauktų „triuškinamo“ atsako.
Analitikai perspėjo, kad karas su Iranu sukeltų pragaištingų pasekmių Vašingtono pastangoms užsitikrinti taikos sutartį Afganistane.
Iranas ir Afganistanas turi 900 km ilgio bendrą sieną. Abiejų šalių santykiai jau seniai yra sudėtingi.
Šiitiškas Iranas 1998 metais vos nepradėjo karo prieš sunitų talibų režimą ir patylomis rėmė 2001 metais prasidėjusią JAV vadovaujamą karinę invaziją.
Tačiau pastaruoju metu Teheranas stengėsi megzti ryšius su Talibanu, siekdamas apsaugoti savo interesus kaimyninėje šalyje.
JAV pareigūnai savo ruožtu kaltino Iraną mažiausiai nuo 2007 metų aprūpinant talibus modernia ginkluote, įskaitant valdomas prieštankines raketas.
„Galbūt šis faktas pernelyg akivaizdus, kad būtų minimas naujienų sraute, bet Jungtinių Valstijų pastangos susiderėti dėl pasitraukimo iš karo Afganistane subyrėtų į tūkstantį šukių konflikto su Iranu atveju“, – neseniai savo „Twitter“ žinutėje rašė Kabule dirbantis organizacijos „International Crisis Group“ ekspertas Graeme'as Smithas.
Buvęs afganų kovotojų vadas Gulbuddinas Hekmatyaras šeštadienį Pakistane vykusios konferencijos kuluaruose sakė naujienų agentūrai AFP, kad JAV karas su Iranu neabejotinai paveiktų Afganistano taikos procesą.
