„Macronai, eik į Ukrainą vienas“: ar prancūzai tikrai protestavo dėl karių Ukrainoje?

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono teiginiai, kad Vakarų karių siuntimas į Ukrainą neturėtų būti atmestas, sukėlė tikrą audrą tarp politikų, ekspertų ir interneto vartotojų. Tarp pastarųjų greitai pasklido melagiena apie protestus Prancūzijoje, kuriuos esą paskatino šis pareiškimas. Tačiau tokių protestų šalyje nebuvo.
Protestas Prancūzijoje
Protestas Prancūzijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Skelbė ir Rusijos žiniasklaida

Vienas lietuvis savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas reportažas iš prancūzų demonstracijos. Pasak vyro, tai – neseniai vykęs protestas dėl šalies vadovo žodžių apie karių siuntimą į Ukrainą.

„Prancūzijos sostinėje Paryžiuje prieš kelias dienas kilo masinis protestas dėl karių siuntimo į Ukrainą. Šimtai protestuotojų nepritarė neseniai pateiktam E.Macrono pasiūlymui.

„Macronai, eik į Ukrainą vienas“, – šūkius kėlė pikti protestuotojai.

Demonstrantai taip pat suplėšė ES ir NATO vėliavas ir vietoj jų mojavo Prancūzijos trispalvėmis. Protestuotojai nešė plakatus su užrašais: „Mes nenorime mirti už Ukrainą“ ir „Nustokime pumpuoti ginklus į Kyjivą“.

Ekrano kopija iš „Facebook“
Ekrano kopija iš „Facebook“

Tai įvyko po to, kai E.Macronas užsiminė apie galimą NATO karių dislokavimą Ukrainoje“, – prie įrašo pakomentavo vyras.

Vyro pasidalintame vaizdo įraše matomas Indijos portalo „Hindustan Times“ reportažas. Apie tokius protestus skelbė ir Rusijos naujienų agentūra TASS.

Prezidento žodžiai sukėlė audrą

E.Macronas vasario pabaigoje pareiškė, kad, nors nėra bendro sutarimo dėl Vakarų šalių sausumos kariuomenės siuntimo į Ukrainą, niekas neturėtų būti atmesta.

„Padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo.

Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu, siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E.Macronas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Toks šalies lyderio pareiškimas sukėlė tikrą audrą tarp Europos šalies lyderių ir tarptautinės politikos ekspertų.

Dauguma E.Macrono sąjungininkų Europoje pareiškė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas, kaip išminavimas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atkirto, kad Aljansas neplanuoja siųsti karių į Ukrainą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. Mes tai darome nuo 2014 m., o po visiškos invazijos savo paramą dar padidinome. Tačiau nėra jokių planų, kad Ukrainoje būtų dislokuoti NATO koviniai daliniai“, – teigė Aljanso vadovas.

Idėją, kad ES šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą, atmetė ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas
„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas

„Tai, dėl ko nuo pat pradžių susitarėme tarpusavyje ir vieni su kitais, galioja ir ateityje, t.y. kad Ukrainos teritorijoje nebus jokių Europos ar NATO valstybių siunčiamų karių“, – teigė O.Scholzas.

Vaizdai – iš kitų protestų

„Hindustan Times“ paskelbtame reportaže matomos akimirkos buvo užfiksuotos gerokai anksčiau, visai ne protesto dėl E.Macrono pareiškimų metu. Patikimos informacijos, kad tokie protestai vyko Prancūzijoje, apskritai nėra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Prancūzijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Prancūzijoje

Ieškant, iš kur atkeliavo šie vaizdo klipai, pavyko rasti, kad vienas iš jų, kuriame matomi žmonių minia su plakatu, skelbiančiu „Pour la Paix“ (pranc. „Už taiką“) priešaky, iš tiesų buvo užfiksuota mažiausiai prieš metus.

Žmonės, laikantys tokį patį plakatą, matyti 2023 m. kovo 2 d. „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše. Kaip nurodyta jo pavadinime, tai yra nacionalinis maršas už taiką, tačiau nenurodyta, kada tiksliai jis vyko. Kadangi tai yra naujienų reportažas, tikėtina, kad jis ir vyko panašiu metu.

Vienas pagrindinių maršo veikėjų Florianas Philippot’as dar 2023 m. sausio 26 d. savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ skelbė: „Mums reikia nacionalinio maršo už taiką! Gigantiško! Potvynio bangos! Prancūzai nenori Trečiojo pasaulinio karo! Mes dirbame.“

F.Philippot’as vaizdo klipe matomas ir sakantis kalbą. Jis aiškina, kad protestas nukreiptas prieš Trečiąjį pasaulinį karą ir yra už taiką.

Kaip nurodo „Politico“, F.Philippot’as yra buvęs partijos „Nacionalinis ralis“ aukšto rango vadovas, perėjęs nuo demonstracijų prieš COVID-19 pasą organizavimo prie Vakarų sutarimo dėl karo ginčijimo.

„Jie dvejus metus melavo apie COVID ir sakys tiesą apie Ukrainos krizę?“, – 2022-aisiais „X“ paskyroje retoriškai klausė jis.

Kitame kadre iš neva dėl E.Macrono pasisakymo vykusio protesto irgi matomas F.Philippot’as. Šį vaizdo įrašą, kuriame su kita protesto dalyve perplėšia NATO bei ES vėliavas ir vietoje jų iškelia Prancūzijos, vyras paskelbė savo „X“ 2024 m. kovo 2 d.

„Šalin oligarchijos skudurus, mūsų vergiją ir karą! Šią popietę Paryžiuje demonstracija už Taiką #Frexit #ExitNATO už mūsų nepriklausomybę, už mūsų ateitį, už mūsų laisves, už laisvą Prancūziją ir už Taiką!“ – tuomet ragino protestuotojas.

15min verdiktas: melas. Vaizdo įraše matyti ne protestas, nukreiptas prieš galimą Vakarų karių siuntimą į Ukrainą, apie kurį užsiminė E.Macronas. Klipuose užfiksuoti anksčiau Prancūzijoje vykę protestai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis