Regiono sostinėje Barselonoje kilo protestai, kai pasklido žinia apie tai, kad Jordi Cuixartas ir Jordi Sanchezas atsidūrė už grotų ir yra kaltinami vykdę antivyriausybinę agitaciją.
Jie vadovauja už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančioms pilietinėms organizacijoms „Omnium Cultural“ ir „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), turinčioms tūkstančius narių. Joms tenka svarbus vaidmuo dabartinėje politinėje krizėje.
J.Cuixartas ir J.Sanchezas kaltinami organizavę didžiulio masto protestus prieš spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės šiame 7,5 mln. gyventojų turinčiame regione su sava kalba ir kultūra.
„Valstybė užsiima provokacijomis“, – pareiškė Katalonijos vyriausybės atstovas spaudai Jordi Turullas, kai buvo paskelbtas Nacionalinio teismo sprendimas.
„Omnium Cultural“ ir ANC piktai reagavo į teismo sprendimą ir paragino Katalonijos žmones protestuoti. Antradienį regione yra skelbiamas streikas.
Šimtai nepriklausomybės šalininkų susirinko prie Katalonijos vyriausybės. Dalis jų giedojo regiono himną ir laikė iškėlę plakatus su užrašu: „Laisvė politiniams kaliniams“.
Katalonijos policijos vadovas Josepas Lluisas Trapero taip pat atvyko į teismą dėl kaltinimų antivyriausybine agitacija. Jam gresia iki 15 metų kalėjimo už tai, kad kurstė protestus ir neužkirto kelio referendumui. Visgi teismas nusprendė nesulaikyti policijos vado.
Teismas J. Cuixartui ir J. Sanchezui nepalankias nutartis paskelbė po dar vienos permainingos dienos šioje politinėje krizėje, kuri yra rimčiausia nuo nuo ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco diktatūros pabaigos prieš keturis dešimtmečius.
Pirmadienį Madridas įspėjo Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont'ą, kad jis turi tris dienas „teisėtumui atkurti“.
Šis įspėjimas nuskambėjo C.Puigdemont'ui atsisakius aiškiai nurodyti, ar jis skelbs nepriklausomybę po Madrido ir teismų uždrausto referendumo, per kurį dauguma balsavusiųjų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Iš pradžių C.Puigdemont'ui buvo duotas terminas iki pirmadienio pateikti savo atsakymą. Tačiau užuot aiškiai atsakęs į klausimą, Katalonijos vadovas paragino Ispanijos ministrą pirmininką Mariano Rajoy vesti derybas.
Reaguodama į tai, Ispanija nurodė C. Puigdemont'ui iki ketvirtadienio 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku patikslinti savo poziciją.
Tačiau panašu, kad centrinę vyriausybę tenkintų vienintelis atsakymas – nepriklausomybės atsisakymas. Jo nesulaukęs Madridas, tikėtina, gali imtis beprecedenčių priemonių ir įvesti tiesioginį valdymą šiame pusiau autonominiame regione.
„Dar turite laiko pateikti aiškų ir paprastą atsakymą“, – sakė M.Rajoy Katalonijos lyderiui ir įspėjo, kad pastarųjų savaičių nestabilumas daro žalą šalies ekonomikai.
C.Puigdemont'as praėjusią savaitę paskelbė, kad Katalonija pasirengusi tapti nepriklausoma valstybe po to, kai referendume už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakė 90 proc. balsavusiųjų.
Tačiau plebiscite dalyvavo tik 43 proc. tokią teisę turėjusių katalonų. Tai atspindi faktą, kad regiono visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu, o daugelis atsiskyrimo priešininkų apskritai nėjo balsuoti.
Vėliau Katalonijos lyderis paskelbė „suspenduojantis“ atsiskyrimą nuo Ispanijos, kad būtų laiko deryboms su Madridu. Tokia miglota pozicija įstūmė į keblią padėtį Madridą, sukrėtė vertybinių popierių biržas ir pakurstė nerimą tarp Europos Sąjungos lyderių, įsitraukusių į sunkias derybas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš bloko.
