Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pažadėjo padaryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią Katalonijos secesijai po uždrausto referendumo regione, kurio gyventojai nepriklausomybės klausimu tebėra labai susiskaldę.
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as antradienį regiono parlamente paskelbė, kad jis priėmė „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“. M.Rajoy kitą dieną sušaukė nepaprastąjį kabineto pasitarimą.
Trečiadienį M.Rajoy sakė įstatymų leidėjams Madride, kad suteikė C.Puigdemont'ui laiko iki pirmadienio nuspręsti, ar jis tikrai nori eiti nepriklausomybės keliu.
„Labai svarbu, kad Puigdemont'as paaiškintų visiems kitiems ispanams, ar jis vakar paskelbė nepriklausomybę, ar ne“, – pažymėjo premjeras.
Pasak M.Rajoy, jeigu C.Puigdemontas toliau sieks, kad jo regionas atsiskirtų, centrinė vyriausybė suteiks jam laiko iki spalio 19 dienos iš naujo apsvarstyti šią galimybę ir, prireikus, įšaldys Katalonijos autonomiją.
Nustatyti galutiniai terminai yra svarbus momentas sunkiausioje Ispanijos politinėje krizėje nuo šalies grįžimo prie demokratijos prieš keturis dešimtmečius.
Pasaulio lyderiai atidžiai stebi padėtį, o neaiškumas dėl 7,5 mln. gyventojų turinčio regiono ateities pakenkė verslo pasitikėjimui. Kelios bendrovės jau perkėlė savo juridines būstines iš Katalonijos į Madridą.
Madridas atmeta tarpininkavimą
C.Puigdemontas sakė, kad referendumas suteikė jam mandatą paskelbti nepriklausomybę, bet iškart paprašė regiono įstatymų leidėjų sustabdyti šią deklaraciją, kad būtų galima pradėti derybas su centrine vyriausybe.
M.Rajoy pareiškė dėl nieko nesiderėsiantis, kol separatistai atsisakys nepriklausomybės siekio. Premjeras taip pat atmetė raginimus spręsti krizę per tarpininkus.
M.Rajoy: „Negali būti jokio tarpininkavimo tarp demokratinės teisės ir nepaklusnumo, neteisėtumo.“
„Negali būti jokio tarpininkavimo tarp demokratinės teisės ir nepaklusnumo, neteisėtumo“, – trečiadienį jis sakė parlamentui.
M.Rajoy trečiadienį atvėrė galimybę pasinaudoti konstitucijos 155-uoju straipsniu, leidžiančiu Madridui įvesti tiesioginį regionų valdymą. Daugelis baiminasi, kad toks precedento neturintis žingsnis gali išprovokuoti neramumų.
155-asis straipsnis leidžia centrinei vyriausybei iš dalies arba visiškai perimti bet kurio iš 17 regionų valdymą, jeigu tuose regionuose nesilaikoma teisinių įsipareigojimų. Procesas prasidėtų ministrų posėdžiu bei perspėjimu regiono valdžiai laikytis hierarchijos tvarkos. Tada gali būti sušauktas Senatas, kuris turėtų patvirtinti tiesioginį Katalonijos valdymą iš Madrido.
Opozicinės socialistų partijos vadovas Pedro Sanchezas palaikė M.Rajoy reikalavimą paaiškinti padėtį, kad šalis „išbristų iš šio liūno“.
Nepriklausomybė – „pasaka“?
Separatistų lyderiai skelbia, kad spalio 1 dieną vykusiame referendume už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakė 90 proc. balsavusiųjų, tačiau plebiscite dalyvavo mažiau nei pusė tokią teisę turėjusių Katalonijos gyventojų.
Katalonų separatistų siekis atsiskirti pakurstė nerimą dėl stabilumo Europos Sąjungoje, vis dar mėginančioje susitaikyti su Jungtinės Karalystės sprendimu palikti bloką.
Katalonų separatistų siekis atsiskirti pakurstė nerimą dėl stabilumo Europos Sąjungoje, vis dar mėginančioje susitaikyti su Jungtinės Karalystės sprendimu palikti bloką.
ES trečiadienį paragino „visapusiškai gerbti Ispanijos konstitucinę santvarką“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis pareiškė, jog vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas būtų „neatsakingas žingsni“, o Prancūzija nurodė, jog nepripažins „neteisėto“ Katalonijos valstybingumo siekio.
Antradienį tūkstančiai žmonių susirinko prie parlamento pastato Barselonoje laukti C. Puigdemont'o kalbos. Jie mojavo Katalonijos vėliavomis, laikė iškėlę plakatus ir skandavo „demokratija“, vildamiesi tapti istorinės akimirkos liudininkais.
Tačiau separatistų reakcija į regiono vadovo kalbą buvo prieštaringa.
Barselonos gyventoja Maria Rosa Bertran sakė, jog pasisako prieš secesijos atidėjimą, nes tai reiškia „ilgesnę agoniją“.
„Neryžtingumas ir neaiškumas yra blogiausia, kas gali mums nutikti“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
C.Puigdemontas trečiadienį tvirtino, kad „dauguma Katalonijos žmonių nori, kad regionas taptų nepriklausoma valstybe“.
Interviu CNN jis sakė, jog Madridui ir separatistams reikėtų pamėginti identifikuoti galimus tarpininkus.
M.Rajoy: „Jis nėra taikus, jis nėra laisvas, jo nepripažins Europa, ir dabar jau visi žino, kad jis kainuos.“
„Galbūt tai padėtų mums susikalbėti“, – sakė regiono vadovas.
Tačiau M.Rajoy atmetė C.Puigdemonto nepriklausomybės siekį, pavadinęs jį „pasaka“.
„Jis nėra taikus, jis nėra laisvas, jo nepripažins Europa, ir dabar jau visi žino, kad jis kainuos“, – sakė premjeras įstatymų leidėjams.
Reaguojant į abiejų šalių norą neskubėti, Madrido vertybinių popierių biržos indeksas IBEX 35 trečiadienį šoktelėjo 1,34 procento.
Neaiškios pasekmės
Po savo kreipimosi į regiono įstatymų leidėjus C.Puigdemont'as su sąjungininkais šalia parlamento pastato pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet jos teisinė galia yra neaiški.
„Dėl visų Ispanijos vyriausybės pradėtų procesų pradedant policijos veiksmais ir baigiant grasinimais nesitikėjau, kad nepriklausomybė bus paskelbta šiandien“, – antradienį Barselonoje sakė studentas Marcas Cazesas.
M.Cazesas: „Dėl visų Ispanijos vyriausybės pradėtų procesų pradedant policijos veiksmais ir baigiant grasinimais nesitikėjau, kad nepriklausomybė bus paskelbta šiandien.“
Brutalūs policijos veiksmai prieš rinkėjus referendumo dieną pakurstė tarptautinį susirūpinimą ir daugelį katalonų nuteikė prieš centrinę vyriausybę.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinti Katalonija sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Regionas jau dabar turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Separatistinės nuotaikos čia ypač sustiprėjo per 2008 metų finansų krizę, dėl kurios regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai. 1934-aisiais regiono vadovas Lluisas Companysas paskelbė „Katalonijos valstybę“, tačiau po dešimties valandų pasidavė Ispanijos armijai.
