Katalonijos lyderiai savo ruožtu pažadėjo vis tiek surengti plebiscitą, nors centrinės vyriausybės prašymu įsikišo ir šalies aukščiausios instancijos teismas.
M.Rajoy ketvirtadienį sakė, jog darys „visa, kas būtina“, kad užkirstų kelią šiam turtingo šiaurės rytų regiono plebiscitui.
Katalonijos regiono parlamentas, kurį kontroliuoja separatistai, trečiadienį nubalsavo už referendumo surengimą ir išprovokavo didžiausią per 40 metų Ispanijos politinę krizę.
„Šis referendumas, nesvarbu, kiek jie bandys primesti jį skubotu, mėgėjišku ir neteisėtu būdu, neįvyks“, – sakė M.Rajoy.
M.Rajoy.: „Šis referendumas, nesvarbu, kiek jie bandys primesti jį skubotu, mėgėjišku ir neteisėtu būdu, neįvyks.“
Pasak premjero, visi 947 Katalonijos merai bus perspėti dėl savo „pareigos stabdyti arba paralyžiuoti“ pastangas surengti balsavimą, kuris, Ispanijos teigimu, yra nekonstitucinis.
Kaip ir tikėtasi, Ispanijos Konstitucinis Teismas suspendavo Katalonijos parlamento priimtus dokumentus dėl referendumo organizavimo, kol teisėjai svarsto argumentus, kad balsavimas pažeidžia šalies konstituciją.
Pagal Teismo taisykles, sustabdymas trunka penkis mėnesius, kol teisėjai paskelbs sprendimą.
Teismas dar 2014 metais paskelbė, kad regionų referendumai dėl nepriklausomybės yra nekonstituciniai, bet Katalonijos valdžia nuolat ignoruoja Teismo sprendimus, nes nepripažįsta jo teisėtumo.
Tuo tarpu Ispanijos generalinis prokuroras ketvirtadienį paskelbė, kad Katalonijos regiono lyderiams bus pateikti kaltinimai dėl plano kitą mėnesį rengti nepriklausomybės referendumą, o visa rinkiminė medžiaga bus konfiskuota.
Generalinis prokuroras Jose Manuelis Maza Madride žurnalistams sakė, kad Katalonijos pareigūnai, be kitų dalykų, gali būti apkaltinti nepaklusnumu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir grobstymu.
J.M.Maza paragino policiją konfiskuoti viską, kas gali būti panaudota per balsavimą, ir apkaltino Katalonijos vyriausybę „įžūliai nepaklūstant“ kartotiniams Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimams.
„Demokratijos cunamis“
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as atmetė perspėjimus ir sakė, kad 560 municipalitetų jau įsipareigojo paremti referendumą, o padėti jau užsiregistravo 16 tūkst. savanorių.
Ketvirtadienį C.Puigdemont'as nusiuntė laišką Katalonijos merams, kuriame prašo per 48 val. pranešti, kuriose vietose būtų galima įrengti rinkimų apylinkes.
„Joks (ministrų) kabinetas, joks diskredituotas teismas nesustabdys demokratijos Katalonijoje“, – interviu Katalonijos televizijai sakė C.Puigdemont'as, kuris visą savo karjerą propaguoja regiono nepriklausomybę.
„Susidūrus su bylų cunamiu bus demokratijos cunamis“, – pridūrė jis.
Penktadienį netrukus po vidurnakčio daugumą Katalonijos parlamente turintys separatistai priėmė antrą prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo numatomos sąlygos pereigai prie Katalonijos Respublikos, nepriklausomos nuo Ispanijos Karalystės. Įstatymas turi įsigalioti tik tuo atveju, jei separatistai laimės referendumą.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Visuomenės apklausos rodo, kad katalonai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas. Tačiau dauguma – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų išspręstas.
