Išvakarėse – 2013-ųjų lapkričio 30-ąją – šimtai protestuotojų, dauguma studentų, buvo sumušti riaušių policijos. Idealistas Jurašas nebegalėjo to stebėti iš šono. Jis grįžo į Ukrainą ir iškart nuskubėjo į Maidaną. Netrukus jis įkūrė Euromaidano viešųjų ryšių agentūrą, visam pasauliui daugybe skirtingų kalbų skelbusią apie tai, kas vyksta Kijevo barikadose.
Tačiau dabar, nors Maidanas šventė pergalę, Jurašo viltys vėl virto frustracija.
Dar prieš Maidaną Jurašas buvo praradęs viltį dėl Ukrainos. Jis emigravo į Indiją iškart po to, kai po protestų ir įdirbio prezidento rinkimus 2010-aisiais laimėjo prorusiškas Viktoras Janukovyčius.
Po trejų metų, kai jo bendražygiai vėl stojo į kovą už vakarietišką Ukrainą be korupcijos, tos viltys vėl atgijo. Jis pajuto, kad jo tėvynė pagaliau teisingame kelyje link Europos ir tolyn nuo Rusijos įtakos zonos. Tačiau dabar, nors Maidanas šventė pergalę, Jurašo viltys vėl virto frustracija.
Nepriklausomybės aikštės kariai nusivylė lėtais pokyčiais šalyje ir baiminasi, kad jų šalis vėl suka atgal iš iškovoto demokratijos kelio.
Šiemet žlugo antroji porevoliucinė Vyriausybė, iš postų pasitraukė tie asmenys, į kuriuos buvo sudėta daugiausia vilčių. Juos pakeitė daugiausia seno kirpimo ilgaamžiai politikai, kurių dauguma dar ir ypač artimi Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai.
„Pomaidaniniai lyderiai išdavė mūsų viltis atstatyti Ukrainą. Jie norėjo suvienyti šalį, bet nenorėjo permainų ir keistis patys, todėl dirbo įprastu korupciniu būdu“, – RFE/RL sako dabar jau dvidešimtmetis Jurašas.
Korupcija niekur nedingo
Iš tiesų korupcija lieka vienu didžiausių Ukrainos skaudulių.
Prokurorams net nepavyko nuteisti aukštas pareigas ėjusių valdininkų už sunkius nusikaltimus, įskaitant Maidane įvykdytų 100 žmogžudysčių.
Ukrainos ekonomika taip pat neatsigauna po 2014-ųjų chaoso ir nuolatinių konfliktų su Rusijos remiamais separatistais. Grivinos kursas siekia istorines žemumas. Trys iš keturių ukrainiečių per mėnesį teuždirba apie 200 dolerių ir vadina save vargšais. Beveik 82 proc. Ukrainos gyventojų visuomenės apklausose nurodo, kad gyvenimas po revoliucijos pablogėjo.
Euromaidane žmones subūręs idealizmas blėsta. Tik vienas iš keturių ukrainiečių nurodo, kad ir dabar eitų į gatves. Tačiau kartu atsako nujaučiantys, kad panašios protesto akcijos vėl vyks pirmąjį 2017-ųjų pusmetį.
2013–2014 metų šūkiai „Banditai lauk“ ir „Gėda“ vėl skamba Kijevo gatvėse. Tačiau dabar jie jau skirti P.Porošenkai ir dabartinei Vyriausybei. Gruodžio 8-ąją surengtame mitinge dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. Jame valdžia buvo gėdinama už tai, kad nedidina socialinių išmokų, nors kainos nenumaldomai auga.
Radikalių dešiniųjų proteste lapkričio 21 dieną, per Maidano metines, vėl buvo reikalaujama „kriminalinės“ Ukrainos valdžios atsistatydinimo.
„Labai stipriai jaučiu, kad jei viskas liks taip, kaip yra, mūsų vėl laukia kontrrevoliucija“, – teigia buvęs žurnalistas, o dabar parlamentaras Mustafa Nayyemas.
Kritikos strėlės – P.Porošenkai
Dauguma ukrainiečių dėl per lėtų pertvarkų kaltina tik vieną žmogų – prezidentą P.Porošenką. Ne vienas Vyriausybę palikęs politikas atsistatydinimų priežastimi nurodė P.Porošenkos abejingumą pokyčiams ir trukdymą kovoti su korupcija ir nepotizmu.
Vienas iš tokių buvo lietuvis Aivaras Abromavičius, vasarį pasitraukęs iš ekonomikos ministro pareigų. Atsistatydindamas jis be užuolankų rėžė nenorintis būti P.Porošenkos šuneliu ir kaltino Ukrainos vadovą reformų blokavimu ir savų žmonių įdarbinimu svarbiausiose pareigose.
Lietuvio pėdomis pasekė ir buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakashvilis, prieš mėnesį atsisakęs Odesos gubernatoriaus pareigų. Jo kolegė Julia Maruševska teigia, kad pastaruoju metu žalia šviesa reformoms ir pokyčiams pasikeitė į raudoną.
Ji tikina susidūrusi su P.Porošenkos aplinkos ir Vyriausybės narių, o ypač premjero, politinės valios trūkumu ir abejingumu bet kokioms permainoms.
Antikorupcija užsiimančios visuomeninės organizacijos vadovė Oleksandra Drik teigia, kad P.Porošenka ir Volodymyro Hroysmano Vyriausybė reformų imasi tik ten, kur negali jų išvengti, o išties esą tik bando išsaugoti seną korupcinę sistemą.
Vakarai visą šį laiką aktyviai rėmė Kijevą. Tačiau pastaruoju metu Vašingtonas ir Briuselis pradeda pavargti nuo nuolatinių pažadų ir per lėtai vykdomų reformų.
Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ukrainos valdžios. Nesibaigiantis karas šalies Rytuose, Krymo aneksija, be abejo, trukdo imtis būtinų reformų. P.Porošenka, neseniai viešėjęs konflikto zonoje, pranešė, kad per 31 mėnesį žuvo 10 tūkst žmonių, iš kurių net 7500 civiliai. P.Porošenkos teigimu, kiekviena kovos diena Ukrainai kainuoja apie 5 mln. dolerių.
Vakarai visą šį laiką aktyviai rėmė Kijevą. Tačiau pastaruoju metu Vašingtonas ir Briuselis pradeda pavargti nuo nuolatinių pažadų ir per lėtai vykdomų reformų.
Tarptautinis valiutos fondas paramos Ukrainai taip pat nebežada bent tol, kol ši kovoje su korupcija nepadarys visko, ką yra pažadėjusi.
Tačiau prezidento administracijos vadovas Dmytro Šymkivas tikina, kad reformos turi būti tvirtos, o ne greitos.
„Jei mes sustosime, tai bus iššūkis šaliai. Aš nemanau, kad yra kelias atgal“, – sakė jis.
Iš tiesų negalima teigti, kad per dvejus metus Ukraina nežengė nė žingsnio pirmyn. Per tą laiką buvo įsteigtos antikorupcijos agentūros, įdiegtos elektroninės sistemos skelbti politikų deklaracijas, buvo reformuota kariuomenė, sumažinta energetinė priklausomybė nuo Rusijos, pertvarkyta policija.
„Prieš trejus metus mes stovėjome prieš policiją, dabar stovime už ją“, – pripažįsta aktyvistė Kateryna Kruk.
Pertvarkos laukia ir Ukrainos sveikatos sistemos. Sveikatos ministre tapusi buvusi Euromaidano medikė, JAV gimusi Ulana Suprun sako, kad sveikatos sektoriaus jau nuo 2017-ųjų laukia revoliucija, užtikrinsianti nemokamas greitosios medicinos pagalbos ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Ukrainos vadovai tikisi, kad to užteks tam, kad Europos Sąjunga su Ukraina užmegztų ypatingus santykius bei suteiktų bevizį režimą jos piliečiams.
Tačiau to gali nepakakti patiems šalies gyventojams įsitikinti, kad Ukraina pasikeitė pakankamai.
„Tikrų reformų galimybė žlugo kartu su svajonių komandos griūtimi“, – sako A.Abromavičius, užsimindamas apie Arsenijaus Jaceniuko suformuotą profesionalų Vyriausybę. Pastaroji žlugo pavasarį.
Euromaidano aktyvistas Sviatoslavas Jurašas, žvelgdamas į Nepriklausomybės aikštę, sako, kad nėra viskuo nusivylęs. Tačiau jis pripažįsta, kad P.Porošenka prarado istorinę galimybę.
„Tie, kas valdžioje, nesupranta, kad galėjo į istoriją būti įrašyti kaip Ukrainos didvyriai. P.Porošenka galėjo tapti Ukrainos George'u Washingtonu. Tačiau jis prarado šią galimybę“, – sako jis.
