Opozicija nuo rugsėjo 10-osios rinkimų yra apsupusi senovinę tvirtovę ant Maskvos upės krantų.
Ir nors Rusijoje, žinoma, toliau dominuoja V.Putino režimas, valdžią kritikuojantys liberalai laimėjo išties daug vietų šalies sostinės istorinių ir komercinių rajonų tarybose – daugumą jie turi 17-oje iš 125 tokių tarybų, o kitur aktyviai dirba opozicijoje.
Aišku, tokios liberalios tarybos permainų visai Rusijai neatneš, opozicijai svarbiausia pats simbolizmas – juk pokyčiai visada prasideda Maskvoje ar Sankt Peterburge.
Būtent Maskvoje po didžiulių mitingų ėmė byrėti Sovietų Sąjunga, būtent ten žlugo 1991-ųjų pučas, būtent ten būrėsi dešimtys tūkstančių demonstrantų per 2011-2012 metų protestus.
Vienas didžiausių Rusijos politinių paradoksų yra tai, kad Kremliui dažnai lengviau kontroliuoti šalies provinciją nei pačią Maskvą. Sostinė ir toliau yra pagrindinis opozicijos režimui židinys, nors federalinė vyriausybė kiša milijardus dolerių į miesto plėtrą ir transporto infrastruktūrą.
Opozicija džiugiai kaupia patirtį
„Pareigūnai supranta, kad į rinkėją Maskvoje reikia kreiptis kaip į protingą žmogų – akivaizdžios represijos prieš opoziciją čia neveikia“, – teigia politikos konsultantas Abasas Galiamovas, anksčiau dirbdavęs su valdančiaisiais per vietos rinkimų kampanijas.
Kremlius nenori smaugti Maskvoje iškilusių liberalų, nes tokia taktika gali atsisukti prieš valdžią.
Jo teigimu, faktas, kad Maskvos centre šeimininkauja V.Putino kritikai, prezidentui gali būti net naudingas – esą dar geriau, kad aktyvistai ne viešina korupciją, o lygina gatves ir taiso sugedusius liftus.
Tačiau A.Galiamovas pripažįsta ir tai, kad opozicionierių pergalės vietos rinkimuose kaip tik sutampa su Rusijoje vis drąsiau rengiamais protesto mitingais, į kuriuos kviečia Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Vienas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ lyderių Dmitrijus Orlovas irgi teigė, kad vyriausybė supranta „priešiškų tarybų žiedo“ aplink Kremlių problemą ir bando ją neutralizuoti – bandydama su priešininkais kalbėtis ar skaldydama opoziciją.
„Juk tos tarybos realios galios neturi. Pagrindinė grėsmė yra tai, kad tie rajonai gali virsti protestų židiniais prieš prezidento rinkimus“, – tvirtino D.Orlovas, teigiantis, kad Kremlius nenori smaugti Maskvoje iškilusių liberalų, nes tokia taktika gali atsisukti prieš valdžią.
Kitaip tariant, svarstymų Kremliuje daug, nes realybė bent jau sostinėje keičiasi. Tuo tarpu liberalai energingai kaupia patirtį – retas jų tikėjosi, kad šalį valdant V.Putinui jie gaus galimybę pavaldyti, net jei trumpam.
Gagarino rajone įsitaisė liberalai
Maskvos centrinę administracinę apskritį sudaro 10 rajonų. Penkių rajonų tarybose daugumą turi opozicija, keturiose tarybose režimo šalininkų ir priešininkų yra po lygiai ir tik vieną kontroliuoja putinistai.
Istorinis pirklių kvartalas, vadinamas Kitaigorodu, yra prie pat Kremliaus ir įeina į Tverės rajoną. Jo taryboje opozicija kontroliuoja 10 iš 12 vietų.
Maskva, kaip ir Sankt Peterburgas, turi federalinį statusą, tad miesto meras iš esmės dirba kaip regiono gubernatorius. Šiuo metu šias pareigas eina Sergejus Sobjaninas, 2013 metais per rinkimus įveikęs A.Navalną.
Iš savo biuro centre S.Sobjaninas vadovauja Maskvos miesto tarybai – šią kontroliuoja V.Putino sąjungininkai – ir skiria rajonų tarybų vykdomąsias valdybas, upravas. Savo ruožtu upravos prižiūri rajonų tarybų veiklą – tokių kaip Gagarino rajone.
Šis rajonas, kuriame gyvena 79 tūkst. žmonių, yra tipiškas sovietmečio kūrinys. Gatvės čia plačios, o seni daugiabučiai slepiasi medžių miške.
Netoli Maskvos upės stūksančiame Gagarino rajone – nemažai mokslo institucijų ir Maskvos universiteto dangoraižis. Čia gyvena daug mokslininkų, kurie į rajoną buvo atkelti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, vaikų ir giminaičių.
Nuo pat 1989-ųjų, kai Gagarino rajone į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas disidentas Andrejus Sacharovas, šis kvartalas į pietvakarius nuo Kremliaus yra vadinamas vienu liberaliausių ne tik Maskvoje, bet ir visoje Rusijoje.
Į Gagarino rajoną iš šiaurinės pusės patenkama per didelę aikštę, kurioje kosmonauto Jurijaus Gagarino statula žvelgia į Rusijos mokslų akademiją. Jos pastatą puošia tviskanti aukso spalvos metalinė instaliacija.
Rugsėjo 10-ąją būtent čia balsuoti Maskvos vietos rinkimuose atvyko prezidentas V.Putinas. Bet visas 12 vietų Gagarino rajono taryboje laimėjo opozicinės liberalios partijos „Jabloko“ kandidatai – „Vieningoji Rusija“ nieko nepešė.
Posėdžiai visada triukšmingi
Nacionaliniu mastu V.Putinui grėsmės kol kas nėra. 65-erių prezidentas, kaip tikimasi, netrukus paskelbs, kad sieks perrinkimo, ir lengvai laimės kitų metų rinkimus. Tai reikš, kad jo režimas valdys iki 2024-ųjų.
Ketvirtis amžiaus valdžioje – jau Josifo Stalino vertas laikotarpis. Tačiau Jelenos Rusakovos, kuri prieš rugsėjo rinkimus buvo vienintelė liberalė Gagarino rajono taryboje, bet dabar turi visą krūvą bendražygių, tai negąsdina.
55 metų J.Rusakova, psichologė, visuomenine veikla aktyviai užsiimti pradėjo dar prieš griūnant Berlyno sienai. Ji 1988-aisiais prisijungė prie komunistinio režimo nusikaltimus tiriančios organizacijos „Memorial“.
Šiandien moteris yra „Jabloko“ narė ir pirmininkauja Gagarino rajono tarybai. Šalia – kiti aktyvistai, su kuriais prieš rinkimus J.Rusakova blokavo kelis statybų projektus. Beveik visi tarybos nariai – vidutinio amžiaus profesionalai ir akademikai.
Tarybos posėdžiai, kaip įsitikino „Bloomberg“ žurnalistas, visuomet spalvingi: į juos atvyksta ne tik deputatai, bet ir įvairūs aktyvistai bei paprasti rajono gyventojai, kurie vis turi klausimų ar nori šiaip pasisakyti.
Toks buvo ir vienas spalio penktadienis, o salėje tyliai sėdėjo ir naujasis Gagarino rajono tarybos upravos vadovas Jevgenijus Vešniakovas, oficialiai prižiūrintis tarybos narius ir iš esmės veikiantis kaip viena Maskvos mero S.Sobjanino rankų.
Rajono taryba lėšas skirsto tik mažesnės reikšmės projektams – pavyzdžiui, kiemų švarinimui ir naujinimui, rajono šventėms.
Uprava priima visus sprendimus dėl statybų, transporto, urbanistinės plėtros ir prekybose gatvėse. Tuo metu rajono taryba lėšas skirsto tik mažesnės reikšmės projektams – pavyzdžiui, kiemų švarinimui ir naujinimui, rajono šventėms.
Tarybos nariai gali abejoti upravos sprendimais ir siūlyti savo idėjas dėl stambesnių projektų, tačiau kokiais nors balsavimais jų prastumti neįmanoma.
Nenuostabu, kad per minėtą spalio posėdį, J.Rusakovai pristačius J.Vešniakovą, greitai pereita prie reikalų, kuriuos Gagarino rajono taryba gali spręsti. Šiuo atveju tai buvo vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelių atnaujinimo klausimas.
Pristatyti J.Vešniakovą reikėjo todėl, kad S.Sobjaninas atleido ankstesnį upravos vadovą po visiškos „Vieningosios Rusijos“ nesėkmės per vietos rinkimus.
„Šie žmonės mus girdi“
J.Rusakova „Bloomberg“ teigė didelių vilčių dėl bendradarbiavimo su uprava nepuoselėjanti: „Tie žmonės buvo čia atsiųsti su mumis kariauti, o ne bendradarbiauti.“
Bet vietos gyventojai, regis, nusiteikę optimistiškai. Į šeštąją dešimtį įžengusi matematikė Jelena Vorobjova jau daug metų prašė pakeisti nesaugias sūpynes vienoje žaidimų aikštelėje, bet senieji tarybos nariai vis sakydavo, kad nėra pinigų.
Reikalai ėmė judėti tik po rinkimų. „Šie vyrukai mus girdi“, – džiaugiasi moteris, kuriai patinka dalykiškas naujųjų Gagarino rajono tarybos narių požiūris.
Kitur Rusijoje politinis klimatas ne toks kaip Maskvoje – V.Putinas provincijoje vis dar labai populiarus.
Pritaria ir aviacijos inžinierius Aleksandras Buninas, kuris pykstasi su savivaldybe dėl eismo barjerų prie jo namų: „Jie, žinoma, labai nepatyrę, bet bent jau normalūs žmonės.“
Problemos, kurias gali spręsti Gagarino rajono taryba, išties smulkios. Bet J.Rusakova įsitikinusi, kad būtent šiame lygyje ir turi pradėti bręsti reali opozicija V.Putino režimui.
„Valstybę reikia atstatyti nuo nulio“, – sako J.Rusakova, kurios vadovaujamą tarybą jau puola Kremliaus troliai, socialiniuose tinkluose kalbantys apie „situacijos destabilizavimą“.
Žinoma, kitur Rusijoje politinis klimatas ne toks kaip Maskvoje – V.Putinas provincijoje vis dar labai populiarus. A.Galiamovas teigia, kad V.Putinas savo oponentus sostinėje toleruoja taip, kaip Kinija – disidentus Honkonge.
Bet opozicijos aktyvistas Ilja Jašinas, vadovaujantis Maskvos centrinio Krasnoselsko rajono tarybai, nesutinka: „Maskva visada diktuoja madas. Maskva – visada žingsniu priekyje. Likusi šalies dalis visada ją pasiveja.“
