„Tai išdavystė. Tos derybos bus naudingos tik Kubai“, – Carlosas Munozas Fontanilas sakė Kaljė Očo rajone, istorinėje Kubos išeivių bendruomenės širdyje, kurioje nuo seno laukiama Castro režimo Havanoje griūties.
„Tai išdavystė. Tos derybos bus naudingos tik Kubai“, – Carlosas Munozas Fontanilas sakė Kaljė Očo rajone, istorinėje Kubos išeivių bendruomenės širdyje, kurioje nuo seno laukiama Castro režimo Havanoje griūties.
Dešimtys žmonių susirinko prie kavinės „Versailles“, vieno iš Mažosios Havanos simbolių, protestuodami prieš suartėjimą, kuris buvo beveik vienu metu paskelbtas Vašingtone ir Havanoje – B.Obamos ir 83 metų Kubos prezidento Raulio Castro.
Skelbdamas „naują skyrių“ JAV santykiuose su Kuba, B.Obama susitarė su R.Castro atkurti visaverčius diplomatinius ryšius, nutrauktus nuo 1961 metų, taip pat siekti, kad būtų atšauktas prekybos embargas, kurį JAV įvedė 1960 metais.
Šį susitarimą vainikavo Šaltojo karo laikus primenantis apsikeitimas kaliniais.
„Žinojau, kad tai nutiks“, – sakė nusivylęs Osvaldo Hernandezas, prieš Castro režimą nusistačiusios organizacijos „Vigilia Mambisa“ narys. Jis buvo aiškiai nepatenkintas susiklosčiusia padėtimi, prisidėjęs prie protestuotojų, kurie nešė transparantą, smerkiantį Vašingtono „išdavystę“.
50-metis O.Hernandezas sakė įtaręs, kad B.Obama jau seniai planuoja tokį žingsnį, bet išeivis dar dėjo viltis į respublikonų kontroliuojamą Kongresą.
„Prekybos embargas niekada nebus atšauktas“, – sakė jis.
Pasipiktinimas dėl B.Obamos veiksmų
Ne mažiau įtūžęs Felixas Tirse, atvykęs iš Kubos prieš 53 metus, sakė, kad netikėtas B.Obamos pareiškimas rodo „pagarbos stygių“.
„Jis didesnis komunistas negu visi kiti“, – piktinosi jis.
C.Munozas Fontanilas taip pat burnojo prieš B.Obamą ir perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „žengia į katastrofą – šalis žengia į kairę“.
C.Munozas Fontanilas taip pat burnojo prieš B.Obamą ir perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „žengia į katastrofą – šalis žengia į kairę“.
Kuboje gimęs Majamio meras Tomas Regalado atvyko į Kalje Očą palaikyti protestuotojų.
„Liūdna, kad Jungtinės Valstijos atidavė viską mainais į nieką“, – sakė jis ir pridūrė, jog Kuba „tebėra teroristinė valstybė“.
„Buvo galima tikėtis, kad prašymas (užtikrinti) demokratiją, laisvus rinkimus arba paleisti Kubos politinius kalinius galėtų būti šios sutarties dalis“, – pabrėžė meras.
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas sakė, kad 53 Kubos piliečiai, kuriuos Vašingtonas laiko politiniais kaliniais, bus paleisti pagal susitarimą su Havana.
Ne viskas blogai
Kai kurie kubiečiai, giliai įleidę šaknis Jungtinėse Valstijose, šių naujienų nesureikšmino.
„Aš visiškai nesidomiu Kuba. Tai manęs nepaveiks“, – sakė 79 metų pensininkas Pedro Alvarezas, pastaruosius 52 metus gyvenęs Jungtinėse Valstijose.
P.Alvarezas buvo kitoje Kalje Očo vietoje – parke, kuriame kubiečiai ir kiti žmonės dieną renkasi žaisti domino.
„Ar santykiai pagerės? Aš tuo abejoju – po ilgiau nei pusę šimtmečio trukusių barnių“, – sakė jis.
Vyresnioji Amerikoje gyvenančių kubiečių karta, netekusi turto, verslo ir artimųjų dėl politinio smurto tėvynėje, atrodo labiau nusistačiusi prieš Havanos režimą negu jų anūkai, gimę Jungtinėse Valstijose.
Vyresnioji Amerikoje gyvenančių kubiečių karta, netekusi turto, verslo ir artimųjų dėl politinio smurto tėvynėje, atrodo labiau nusistačiusi prieš Havanos režimą negu jų anūkai, gimę Jungtinėse Valstijose.
Švelnesnės pozicijos laikosi ir tūkstančiai kubiečių, kurie atvyko į JAV iš Kubos pastaraisiais metais. Tie 20-50 metų amžiaus žmonės, užaugę komunistiniame režime, daug labiau pritaria santykių su Havana atnaujinimui.
Normalizuoti ryšius „geriau, nes mano tautiečiams tai bus naudinga“, – sakė 19-metis Eduardo Deido, kuris į Majamį atvyko su savo šeima, būdamas penkiametis.
E.Deido, kuris sakė, kad geriau kalba angliškai negu ispaniškai, tebeturi giminaičių Kuboje, kuriems siunčia pinigų. Jis sakė svajojantis, kad nuo šiol galės labiau juos sušelpti arba padėti imigruoti į Jungtines Valstijas.