Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Makao pasekė Honkongo pavyzdžiu ir sustabdė savo atstovybės Taivane veiklą

Kinijos pusiau autonominis Makao regionas trečiadienį paskelbė uždarantis savo atstovybę Taivane, pasekdamas kaimyninio Honkongo pavyzdžiu.
Makao ir Kinijos vėliavos
Makao ir Kinijos vėliavos / Imago / Scanpix nuotr.

Honkongas praėjusį mėnesį uždarė savo atstovybę Taivane, protestuodamas prieš Taibėjaus paramą prodemokratinio judėjimo aktyvistams.

Honkongas ir Makao yra „pusiau autonominiai“ Kinijos regionai, tačiau visus užsienio politikos klausimus sprendžia Pekinas, kuris pastaraisiais metais vis griežčiau kontroliuoja ir abiejų buvusių kolonijų vidaus reikalus.

Trumpame pareiškime Makao nurodė, kad jo Ekonomikos ir kultūros delegacija Taivane nuo birželio 19 dienos laikinai sustabdys savo veiklą.

Už santykius su Kinija atsakinga Taivano žemyninių reikalų taryba išreiškė „didžiulį apgailestavimą dėl Makao vyriausybės vienašališko sprendimo“, tačiau nurodė, kad Taivano prekybos biuras šioje azartinių lošimų mekoje tęs savo veiklą.

Makao savo sprendimo priežasčių nenurodė. Tačiau jo pareiškimas beveik identiškas praėjusį mėnesį Honkongo vyriausybės paskelbtam pareiškimui.

Vėliau Honkongo vyriausybė patvirtino, kad sprendimas uždaryti atstovybę iš tiesų buvo politinis.

Anot Honkongo, Taivanas nekart „akivaizdžiai kišosi“ į miesto vidaus reikalus ir padarė „nepataisomos žalos“ santykiams.

Honkongas ir Makao laikosi autoritarinės Kinijos pozicijos, kad demokratiškai valdomas Taivanas yra jos teritorijos dalis. Pekinas žada kada nors šią salą susigrąžinti, prireikus – jėga.

Dėl to šiems regionams keblu palaikyti oficialius kontaktus su Taibėjumi, nors Taivanas yra jų pagrindinis prekybos partneris.

Kinija paskatino įsteigti prekybos biurus, kai santykiai buvo šiltesni.

Tačiau kai 2016 metais Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, Pekinas nutraukė oficialius kontaktus ir sustiprino ekonominį, karinį bei diplomatinį spaudimą šiai salai.

„Scanpix“/AP nuotr./Taivano prezidentė Tsai Ing-wen
„Scanpix“/AP nuotr./Taivano prezidentė Tsai Ing-wen

Tsai Ing-wen užsitraukė Pekino rūstybę, nes laiko Taivaną de facto suverenia valstybe ir atsisako pripažinti salą „vienos Kinijos“ dalimi.

Jos vyriausybė taip pat reiškia tvirtą paramą demokratiniams principams ir tyliai padėjo pabėgti nuo persekiojimo kai kuriems honkongiečiams, kai Pekinas ėmėsi griežtomis priemonėmis slopinti nepritariančius balsus ir kitokią nuomonę šiame tarptautiniame finansų centre po 2019 metais jį purčiusių didžiulio masto prodemokratinių protestų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais