Ant balsalapių įrašytas klausimas: „Ar pritariate narystei ES ir NATO priimant susitarimą tarp Makedonijos Respublikos ir Graikijos Respublikos?“
Turimas omenyje Atėnų ir Skopjės susitarimas, pagal kurį Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija būtų pervadinta į Šiaurės Makedonijos Respubliką.
Pavadinimo pakeitimo klausimas yra susijęs su senu ginču su kaimyne, NATO nare Graikija, kuriai pavadinimo „Makedonija“ vartojimas atrodo kaip pretenzija į jos pačios provinciją tuo pačiu pavadinimu.
Makedonijos televizijos kanalo „Telma TV“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad dalyvauti referendume planuoja 57 proc. gyventojų. Dauguma iš jų – 70 proc. – ketina balsuoti už šalies pavadinimo pakeitimą.
Tam, kad referendumo rezultatai galiotų, jame turi balsuoti ne mažiau kaip 50 proc. visų registruotų rinkėjų. Būtent todėl pavadinimo keitimo priešininkai ketina boikotuoti balsavimą.
Dalis makedoniečių mano, jog yra gėdinga keisti valstybės pavadinimą kitos šalies prašymu. Tačiau noras savo ateitį ir galimą ekonominį klestėjimą susieti su Vakarais juos skatina pritarti susitarimui su Graikija.
„Iš esmės negalima sakyti, jog tai yra sąžininga, tačiau ES ir NATO mums rūpi kur kas labiau, taigi reikia judėti pirmyn“, – prie balsavimo punkto agentūrai AFP pareiškė 28-erių Abedinas Memetis.
Referendumas nėra privalomas, tačiau tuo atveju, jeigu dauguma rinkėjų jame ištars „taip“, parlamentas įgis politinį mandatą atitinkamai pakeisti konstituciją.
Kai – ir jeigu – makedoniečiai referendume pritars susitarimui su Graikija ir jį ratifikuos du trečdaliai Makedonijos parlamento narių, dokumentą turės galutinai patvirtinti Graikijos parlamentas.
