2017 metų pradžioje paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje sakoma, kad slėnyje įsikūrusi Skopjė patenka tarp dešimties Europos miestų, kuriuose fiksuojama didžiausia kietųjų dalelių koncentracija.
Skopjėje ir dar keturiuose Balkanų miestuose, patekusiuose į tą dešimtuką, veikia nuo anglių arba lignito kūrenimo priklausoma pramonė; be to, anglys naudojamos ir šildymui.
Praėjusią žiemą kritinė situacija tęsėsi dvi savaites.
Penktadienį kietųjų dalelių koncentracija ore siekė 500 mikrogramų kubiniame metre; šis kiekis dešimt kartų viršija PSO rekomenduojamą normą.
Dėl oro užterštumo ir smogo pareigūnai nuo ketvirtadienio popietės apribojo oro eismą Skopjėje; dauguma skrydžių buvo atšaukta arba nukreipta į kitus oro uostus.
Skopjės meras socialdemokratas Petro Silegovas paragino piliečius „pakeisti savo įpročius, keliauti pėsčiomis arba viešuoju transportu“.
Priemonės, kurių ėmėsi valdžia, „negali iškart duoti rezultatų“, teigė jis.
Skopjės gyventojai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad situacija mieste yra „tikrai siaubinga“, o keli žmonės kvietė šeštadienį dalyvauti proteste „Už švarų orą“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ kai kurie tėvai sakė nusprendę „būti visiškai sąmoningi“ ir neleisti savo vaikų į mokyklas, kol oro tarša nesumažės.
„Iš piliečių reikalaujama iki pavasario nekvėpuoti“, – ironiškai pažymėjo vienas Makedonijos sostinės gyventojas.
„Sostinė yra labiau užteršta nei Indija ar Kinija“, – pranešime sakė pagrindinė opozicinė dešiniojo sparno partija VMRO-DPMNE.
„Kokių idėjų turite, kad oras Makedonijoje taptų švaresnis?“ – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ klausė JAV ambasada Makedonijoje.
„Kadangi mūsų draugai iš JAV ambasados ieško idėjų dėl oro taršos Makedonijoje (sumažinimo), mes norime padėti (pasiūlydami) sprendimą. „Turkish Stream“, – tviteryje parašė Rusijos ambasada Skopjėje, užsimindama apie dujotiekį, kuriuo rusiškos dujos Europą, įskaitant Balkanų šalis, pasiektų per Turkiją.
