Nepaisydami šalčio ir sniego protestuotojai, kuriuos į gatves sukvietė kelių pilietinių asociacijų tinklas, laikė iškėlę Makedonijos valstybės vėliavos spalvomis išmargintus skėčius ir skandavo: „Tegyvuoja Makedonija!“ ir „Makedoniečiai!“
Protestuotojai reikalavo nutraukti šiuo metu vykstančias Skopjės ir Atėnų derybas, kuriose ieškoma būdų užbaigti ketvirtį amžiaus trunkantį ginčą.
Atėnai, grasinę vetuoti Makedonijos prisijungimą prie NATO ir galintys blokuoti jos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ginčija kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.
Tačiau Makedonijai pastaruoju metu pavyko padaryti didžiulę pažangą, o Europos Sąjunga pareiškė „esanti tikra“, kad iki liepos ginčą pavyks išspręsti.
„Valstybės pavadinimas negali būti pakeistas“, – pareiškė Makedonijos rašytojas Eftimas Kletnikovas, kreipdamasis į protestuotojus, susirinkusius priešais ES atstovybę Skopjėje.
Vėliau protestuotojai nužygiavo prie šalies parlamento.
Šalies politinės partijos, tarp jų didžiausia opozicinė dešiniojo sparno partija – Makedonijos vidaus revoliucinė organizacija-Demokratinė partija už Makedonijos nacionalinę vienybę (VMRO-DPMNE ) – pareiškė neprisidėjusios prie protestų organizavimo.
Skopjė ir Atėnai šiuo klausimu nesutaria nuo 1991-ųjų metų, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos. Šis ginčas smarkiai apkartino kaimynių santykius.
Atėnai ir ES šią mažytę valstybę, neturinčią priėjimo prie jūros, pripažįsta jos laikinu pavadinimu – kaip Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (angl. The Former Yugoslav Republic of Macedonia, FYROM). Būtent šiuo pavadinimu Makedonija buvo priimta ir į Jungtines Tautas.