Aukščiausio rango Malio komunikacijos pareigūno įsakymas buvo išplatintas socialiniuose tinkluose. Pranešime teigiama, kad jis taikomas visoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant televiziją, radiją, internetinius leidinius ir spausdintus laikraščius.
Nuo 2020 metų Malyje įvyko du perversmai, sukėlę politinio nestabilumo bangą, pastaraisiais metais apėmusią visą Vakarų ir Vidurio Afriką. Dar viena šios valstybės problema – didėjantis ekstremistinių grupuočių, susijusių su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ (IS) pavojus.
Iš karto nebuvo aišku, kaip praktiškai bus taikomas draudimas. Taip pat nebuvo žinoma, ar žurnalistams vis dar bus leidžiama rengti reportažus tokiais klausimais kaip ekonomika, kurie yra glaudžiai susiję su politika, ir kas stebės jų darbą.
Malio žurnalistams atstovaujanti skėtinė organizacija pateikė neįprastai griežtą atsakymą.
Grupė „Maison de le Press“ (Spaudos namai) pareiškė, kad atmeta šį įsakymą, ir paragino žurnalistus toliau informuoti žmones apie Malio politiką. Ji taip pat paragino juos „laikytis tvirtai, išlikti vieningiems ir mobilizuotis ginant piliečių teisę gauti informaciją“.
Vėlyvą ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Malio nacionalinė žmogaus teisių komisija taip pat išreiškė apgailestavimą ir didelį susirūpinimą dėl šio sprendimo. Ji įspėjo chuntą, kad šis sprendimas gali būti žalingas.
„Užuot nuraminę socialinį klimatą, šie pagrindinių teisių ir laisvių apribojimai gali sukelti neramumus ir įtampą, o to šaliai nereikia“, – sakoma pranešime.
Trečiadienį chunta įsakė sustabdyti visą politinių partijų veiklą iki atskiro pranešimo, motyvuodama būtinybe užtikrinti viešąją tvarką. Ši žinia buvo transliuojama per valstybinę televiziją tuo metu, kai gyventojai šventė Id al Fitrą, pažymėdami islamo šventojo ramadano pasninko mėnesio pabaigą, kurio metu musulmonai pasninkauja nuo aušros iki sutemų.
Pasak analitikų, šis žingsnis greičiausiai buvo atsakas politiniams veikėjams, pilietinei visuomenei ir studentams, kurie išreiškė nusivylimą dėl chuntos nesugebėjimo sugrąžinti šaliai demokratinio valdymo, kaip buvo žadėta.
„Pastarosiomis savaitėmis didėjo politinių partijų ir veikėjų spaudimas, – naujienų agentūrai AP sakė Maroke įsikūrusio Naujųjų Pietų politikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Rida Lyammouri (Rida Liamuris). – Pirmą kartą visuomenė ir politikai viešai kritikavo chuntos vadovus ir kaltino juos rimties stoka.“
Pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita), perėmęs valdžią po 2021-aisiais įvykdyto antrojo perversmo, pažadėjo 2024-ųjų pradžioje sugrąžinti šaliai demokratiją. Tačiau rugsėjį chunta neribotam laikui atšaukė 2024-ųjų vasarį numatytus rinkimus, motyvuodama tuo, kad reikia tolesnio techninio pasirengimo.
Chunta pažadėjo nutraukti sukilimą, kuris kilo 2012 metais nuvertus išrinktą vyriausybę. Ji nutraukė ilgametį aljansą su Prancūzija ir ir pradėjo bendradarbiauti su Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniais. Tačiau analitikai teigia, kad smurtas tik stiprėja.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad yra labai susirūpinusios dėl politinės veiklos draudimo Malyje.
„Saviraiškos laisvė ir asociacijų laisvė yra labai svarbios atvirai visuomenei“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris).
