Prancūzija keičia savo politiką ir strategiją Sachelio regione, susipykusi su karine chunta Malyje – dešimtmetį šiame regione džihadistų vykdomos kruvinos kampanijos epicentre.
2020 metų rugpjūtį ir pernai gegužę Malyje buvo įvykdyti perversmai, išprovokavę politinę krizę, kilusią tebesitęsiant saugumo krizei.
Prancūzija, 2013-aisiais pasiuntusi į Malį savo pajėgas padėti kovoti su metais anksčiau įsiplieskusiu džihadistų sukilimu, vasarį nusprendė išvesti savo karius.
„Pereinamojo laikotarpio vyriausybė reikalauja, kad prezidentas E.Macronas visam laikui atsisakytų savo neokolonijinės, paternalistinės ir globėjiškos pozicijos ir suprastų, kad niekas negali mylėti Malio labiau už pačius maliečius“, – per visuomeninę televiziją sakė chuntos atstovas spaudai pulkininkas Abdoulaye Maiga.
A.Maiga chuntos vardu atsakė į E.Macrono pastabas, išsakytas praėjusią savaitę per trijų dienų vizitą Benine, Kamerūne ir Bisau Gvinėjoje.
Kalbėdamas apie dabartinę padėtį Malyje, E.Macronas sakė, jog Vakarų Afrikos valstybės privalo dirbti, kad užtikrintų, jog Malio žmonės galėtų „išreikšti tautos suverenitetą“ ir „sukurti stabilumo sistemą“, kuri leistų „veiksmingai kovoti su teroristinėmis grupuotėmis“.
E.Macronas taip pat užsiminė apie numanomą Malio režimo susitarimą su Rusijos privačia karine bendrove „Wagner“, kuris buvo esminis veiksnys, paskatinęs Paryžių išvesti 2 400 karių.
Bamakas neigia, kad šalyje veikia „Wagner“ samdiniai.
Trečiadienį lankydamasis Benine E.Macronas pavadino Rusiją „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“ dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.
Malį nuo 2012 metų krečia su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ susijusių džihadistų grupuočių sukilimas. Šalies šiaurėje prasidėjęs sukilimas 2015-aisiais išplito į kaimyninius Nigerį ir Burkina Fasą.
