2020 metų rugpjūtį per perversmą į valdžią atėjusi chunta pareiškime, paskelbtame per valstybinę televiziją ir socialiniuose tinkluose, nurodė, kad danų kontingentas buvo dislokuotas „be sutikimo“.
Maždaug 90 danų karių anksčiau šį mėnesį atvyko į Malį, kad prisijungtų prie Europos specialiųjų pajėgų kontingento, palaikančio šalies kovos su džihadistais operacijas, tąsyk informavo Danijos kariuomenė.
Danijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį išplatintame pareiškime nurodė, jog „intensyviai dirba, siekdama geriau išsiaiškinti padėtį“, ir „palaiko kontaktus su Malio pereinamojo laikotarpio vyriausybe“.
„Šiuo metu kyla daug neaiškumų dėl pereinamojo laikotarpio vyriausybės pareiškimo. Danų kontingentas yra dalis prancūzų vadovaujamos misijos Malyje, todėl taip pat toliau glaudžiai koordinuojame savo veiksmus su mūsų partneriais, ypač Prancūzija“, – rašoma ministerijos pareiškime.
Pajėgos, apie kurių dislokavimą buvo paskelbta pernai balandį, įsikūrusios Malio rytuose esančioje Menakoje. Jų mandatas baigsis 2023 metų pradžioje.
Danija jau anksčiau siuntė karių dalyvauti karinėse intervencijose Malyje. Danų kontingentas priklausė Jungtinių Tautų daugialypei integruotai stabilizavimo misijai Malyje (MINUSMA), taip pat dalyvavo prancūzų vadovautoje kovos su džihadistais operacijoje „Barchanas“ („Barkhane“).
Anksčiau šį mėnesį atvykę danų kariai prisijungė prie kovinės grupės „Takuba“ – prancūzų vadovaujamo 900 karių kontingento, įsteigto 2020 metų kovą.
Šioje misijoje taip pat dalyvauja Nyderlandai, Estija, Švedija, Norvegija, Belgija, Čekija, Portugalija, Italija ir Vengrija.
Europos šalys reiškia susirūpinimą dėl Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių buvimo Malyje, taip pat chuntos delsimo atkurti civilinį valdymą po 2020 metų rugpjūtį įvykdyto karinio perversmo.
