Kai Iljai buvo devyneri, jo mama žuvo jo akyse Mariupolyje, kurį 2022 m. pavasarį apsupo rusų kariai. Berniukas buvo nuvežtas į Donecko ligoninę.
Dabar Iljai vienuolika metų. Hagoje jis sėdi priešais Nyderlandų užsienio reikalų ministrę ir pasakoja savo istoriją – ką patyrė Mariupolyje, kaip su juo buvo elgiamasi, kaip jam neleido bendrauti su močiute ir pažadėjo surasti jam naują šeimą Rusijoje.
Ukrainos valdžios institucijų teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios rusai pagrobė ir išvežė iš Ukrainos dešimtis tūkstančių vaikų, skelbia BBC Ukrainos tarnyba.
Tikslaus jų skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes dalis šalies tebėra okupuota. Ukrainos portalo „Karo vaikai“ duomenimis, pavyko nustatyti apie 20 000 vaikų vardus, pavardes ir pagrobimo aplinkybes. Tai tie, kurie buvo deportuoti į Rusiją.
Vladimiras Putinas vaikų grobimo istoriją vadina „išpūsta“. „Mes aiškiname, kad jokio pagrobimo nebuvo, buvo bandymų ir konkrečių veiksmų gelbėti vaikus iš karo zonos“, – sakė jis liepą.
Ukrainos valdžios institucijos tikina, kad iš 20 000 išvežtų vaikų grąžinta tik 400.
Ilja yra vienas iš jų.
Hagoje pradėta informacinė kampanija „BringKidsBackUA“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vaikų grobimą. Šeši vaikai iš Mariupolio ir Charkivo srities, kuriuos pagrobė Rusijos kariuomenė ir vėliau grąžino į Ukrainą, išvyko į Nyderlandus.
Jiems yra nuo 11 iki 17 metų. Kiekvienas jų turi savo siaubo istoriją.
Hagoje jiems parengta plati programa – interviu užsienio žiniasklaidai, filmavimai pokalbių laidose, pokalbiai su politikais, pasisakymai spaudos konferencijose.
Kai išgirsti šiuos skaičius – 20 000 pagrobtų vaikų... Šie skaičiai yra vaikai. Tai tikri žmonės, tai jų istorijos.
„Kai išgirsti šiuos skaičius – 20 000 pagrobtų vaikų... Šie skaičiai yra vaikai. Tai tikri žmonės, tai jų istorijos. Dabar galite jas pamatyti“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė Nyderlandų labdaros organizacijos „Orphans Feeding Foundation“ bendraįkūrėja Mariam Lambert.
Daugiau nei metus Mariam padėjo evakuoti šeimas su vaikais iš fronto zonų. Ji keliavo į Soledarą, Bachmutą, Kupjanską ir Chersoną, kad surinktų žmones. Pastaruosius kelis mėnesius jos organizacija dirbo pagrobtų vaikų klausimu. Kartu su Ukrainos ambasada ir ombudsmenu jie kelis tokius vaikus nuvežė į Hagą.
„Rusija prievarta deportuoja ukrainiečių vaikus. Mūsų tikslas – pranešti pasauliui apie šiuos vaikus, surasti žmones ir organizacijas, galinčias padėti sugrąžinti vaikus namo. Norime, kad žmonės atsidurtų tėvų kailyje, šeimų, iš kurių atimti vaikai, kailyje. Kaip jaustumėtės, jei tai nutiktų jūsų vaikams?“ – sako Mariam Lambert.
Ji pakviečia į auditoriją šešis vaikus ir prašo žurnalistų atsargiai užduoti klausimus, kad dar labiau jų netraumuotų.
Žurnalistai klausia vaikų, ar jie supranta, kodėl jie čia yra. Dvylikametis Saša, dėvintis siuvinėtą vyšivanką, susijaudinęs atsako: „Mes čia atėjome pasakyti, kad Ukrainoje vyksta karas, o ne kad mes viską sugalvojome“.
Šią dieną Saša savo istoriją kelis kartus papasakos žurnalistams ir politikams. Apie tai, kaip 2022 m. pavasarį Mariupolyje jis buvo atskirtas nuo motinos. Apie tai, kaip per apšaudymą buvo sužeistas į akį.
Bandydami palikti apgultą Mariupolį, Saša ir jo motina atsidūrė filtravimo stovykloje. Mama buvo išvežta tardymui. Į stovyklą pasiimti Sašos atvyko žmonės, kurie prisistatė Novoazovsko vaikų teisių tarnybos darbuotojais. Berniukui buvo pažadėta, kad jis vėliau pasimatys su mama.
Tačiau jie nesimatė pusantrų metų.
Kai grįžau į Ukrainą, pradėjau vertinti maistą ir vandenį, nes Mariupolyje neturėjome pakankamai maisto. Nebuvo nei duonos, nei nieko. Bet labiausiai vertinu tylą.
Saša iš Mariupolio buvo išsiųstas į Donecko ligoninę. Ten jis paprašė palatoje esančio berniuko telefono ir paskambino savo močiutei. Pagyvenusi moteris įveikė daugybę kliūčių, kad išvežtų anūką iš Donecko.
„Kai grįžau į Ukrainą, pradėjau vertinti maistą ir vandenį, nes Mariupolyje neturėjome pakankamai maisto. Nebuvo nei duonos, nei nieko. Bet labiausiai vertinu tylą“, – karą prisimena Saša.
Po spaudos konferencijos ir interviu serijos vaikų programoje numatyta kelionė į interaktyvų Vaikų knygos muziejų ir susitikimas su Nyderlandų užsienio reikalų ministre Hanke Bruins Slot.
Knygų pilname kambaryje jie geria kompotą, laukia ministrės ir žaidžia telefonais. Kada jiems bus leista pasivaikščioti? Senelė prašo Iljos nelaikyti alkūnių ant stalo ir elgtis kultūringai.
Prasidėjus susitikimui atmosfera staiga pasikeitė. Ministrė visiems spaudžia rankas ir prašo papasakoti savo istorijas. Vienas po kito pasigirsta siaubingi pasakojimai apie apšaudymus, pagrobimus ir artimųjų žūtis.
Ilja prisimena, kaip Donecke jam buvo pažadėta surasti naują šeimą Rusijoje, bet močiutė sugebėjo jį surasti ir išvežti.
Dvylikametis Saša papasakojo istoriją, kaip buvo atskirtas nuo mamos. Pasakojimo pabaigoje, tarsi prašydamas ministrės pagalbos, jis sako: „Aš bandau surasti savo mamą, jos vardas Snežana“.
Išklausiusi berniukų, keturiolikmetė Veronika iš Charkivo srities, kai atėjo jos eilė, užsienio reikalų ministrei pasakoja, kad ji neturi ką papasakoti: „Man nenutiko nieko blogo, kaip ir kitiems. Na, aš patyriau okupaciją, miegojau rūsyje. Buvo baisu, kai aplink skraidė sraigtasparnis ir šaudė“.
„Tai, ką jūs išgyvenote, sukrečia. Olandų vaikai to nepatiria. Esate drąsus, drąsi ir turite teisę apie tai kalbėti. Vaikams tai neturėtų nutikti“, – atsakė jai ministrė.
Ir Veronika tęsė savo pasakojimą. Kai prasidėjo invazija, ji buvo okupuota kartu su savo teta. Vėliau Veronika buvo išvežta į Rusiją ir apgyvendinta Lipecko vaikų namuose. Mergaitės motina Nina, tarnaujanti Ukrainos ginkluotose pajėgose, 11 mėnesių bandė susigrąžinti vaiką, tačiau jai nebuvo leista išvykti.
„Mane vežė į tardymus, nes mano mama yra kariškė. Buvau apklausiama, nors šalia nebuvo mano teisinio atstovo“, – sakė Veronika.
Ji pasakoja užsienio reikalų ministrei apie tai, ką patyrė internatinėje mokykloje: „Ten vaikai mane vadino „banderoviete“ ir tyčiojosi iš manęs. Jie kaltino mane, kad dėl manęs mobilizavo jų tėvus. Jie sakė, kad esu kvaila, nes esu ukrainietė“, – pasakojo Veronika.
Tik 2023 m. gegužę jai pavyko išvykti iš Rusijos. Dabar Veronika gyvena su mama Kyjive.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuris taip pat dalyvavo susitikime Hagoje, sako, kad Veronika buvo išgelbėta dėl tarptautinio spaudimo. Ukraina sušaukė specialų JT Saugumo Tarybos posėdį, kuriame kalbėjo jos motina.
„Daug mėnesių buvo bandoma susigrąžinti Veroniką, bet viskas buvo veltui. Jie nenorėjo grąžinti vaiko, nes jos motina buvo kariškė. Kitą dieną po to, kai jos motina kalbėjo Jungtinėse Tautose, atėjo signalas, kad rusai pasirengę perduoti vaiką be jokių sąlygų. Senelė nuvyko pasiimti Veronikos ir išsivežė ją iš Rusijos“.
Po visų susitikimų, kalbėdama su BBC Ukrainos tarnyba, Veronika sako, kad šiek tiek pavargo pasakoti savo istoriją: „Nesigailiu, kad važiavau. Tikiuosi, kad padėsime daugeliui vaikų“.
Rusijos pareigūnai nuolat neigia, kad neleidžia vaikams išvykti iš Rusijos. Anot jų, visi norintys gali saugiai išvykti.
2023 m. kovo mėn. Tarptautinio baudžiamojo teismo ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims – Vladimirui Putinui ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaikų teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai. Orderiai buvo išduoti būtent dėl vaikų deportavimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
