Likus savaitei iki pernykštės Padėkos dienos, lapkritį, Barbara O'Donnell pradėjo smarkiai kosėti.
„Kosulys buvo siaubingas ir niekaip nesiliovė, – atsimena 62-ejų amerikietė, gyvenanti prie Filadelfijos. – Nuo kosulio mušė raudonis. Jaučiau, jog plaučiai tokie pilni, kad neišgyvensiu.“
B.O'Donnell pasakojo vienu metu supratusi, kad nebegali užkopti į kalvas prie savo namų. Moteris rūko, bet sveikata niekada anksčiau nesiskųsdavo: „Niekada nesusergu gripu, niekada.“
Tąkart ji dvi savaites pagulėjo namuose ir liga pranyko taip pat staigiai, kaip užėjo. Dar po dviejų mėnesių JAV Kalifornijos valstija paskelbė apie pirmąjį užsikrėtimu naujuoju koronavirusu atvejį, kuris nebuvo įvežtinis ar susijęs su kontaktu su žmogumi, kuris buvo užsienyje.
Sirgo ilgai, tačiau kuo?
Dar po trijų savaičių Filadelfija paskelbė uždaranti visus ne pirmojo būtinumo verslus ir nurodė žmonėms sėdėti namuose. Į darbą nėjo ir B.O'Donnell, kuri yra privačiai samdoma slaugė senelių namuose.
„Sėdėjau savo bute ir man kilo mintis: o kas, jei šis virusas čia atkeliavo anksčiau nei dabar manoma? Gal tas kosulys buvo COVID-19?“ – teigia moteris, o dabar, aišku, jau žinome, kad viruso kelionė į JAV tikrai buvo ankstyvesnė.
Dar neseniai manyta, kad pirmoji COVID-19 auka JAV mirė vasario 26-ąją Sietle. Bet pareigūnai Kalifornijoje neseniai po skrodimų nustatė, kad žmonės, užsikrėtę virusu, Santa Klaros apygardoje mirė anksčiau – vasario 6 ir 17 dieną.
Tiesa, tai neatsako į klausimą, kankinantį visus, kurie neseniai – ar net senokai – jautė, jų manymu, infekcijos simptomus: „Ar aš buvau užsikrėtęs? Nes manau, kad taip.“
„Gaunu laiškus iš šimtų, galbūt tūkstančių žmonių, kurie man sako esantys tikri, kad turėjo koroną“, – teigia Eranas Bendavidas, COVID-19 tiriantis infekcinių ligų specialistas Stanfordo universitete.
Sėdėjau savo bute ir man kilo mintis: o kas, jei šis virusas čia atkeliavo anksčiau nei dabar manoma? Gal tas kosulys buvo COVID-19?
„Esu 99 procentai tikra, kad turėjau virusą“, – čia pat patvirtina 58-erių Janet Truchard, kuri savo namuose Las Vegase sausio 15-ąją atsibudo karščiuodama ir sausai kosėdama. Be to, jai skaudėjo galvą ir krūtinę.
Moteris apsilankė pas kelis gydytojus, kurie jai skyrė įvairių antibiotikų. Viena diagnozė – sinusitas, kita – alergijos. Kosėjo J.Truchard iki pat kovo 25 dienos.
Niekas nenori sirgti – visi nori būti persirgę
Kai kurie tyrėjai tik pusiau juokais teigia, kad dalį žmonių kamuoja keisti simptomai. Taip jie kalba apie žmones, kuriuos kamavo į COVID-19 panašūs simptomai dar gerokai prieš tai, kai pasaulis sužinojo, kad yra toks koronavirusas.
Viena vertus, džiaugiamasi – gal aš jau nugalėjau šitą virusą! Kita vertus, apninka ir baimė – o Dieve, gal aš užkrėčiau aibę kitų žmonių.
Toks sindromas kamuoja ir nemažai garsenybių. Kad dar vasario pabaigoje buvo pasigavęs virusą, pavyzdžiui, tikras „Sopranas“ aktorius Michaelas Imperioli.
Sausį Pietų Afrikos Respublikoje neva užsikrėtė realybės šou „Love Island“ žvaigždė, tą patį sausį Majamyje – laidos „Millionaire Matchmaker“ kūrėja Patti Stanger. Ji vėliau teigė: „Aš iš lovos nesikėliau tris savaites. Nieko nevalgiau. Buvau gyva sultiniu ir krekeriais.“
Epidemiologai teigia, kad infekcijų neabejotinai yra 10 ir daugiau sykių daugiau nei oficialiai patvirtintų užsikrėtimų – virusą daug žmonių nešioja asimptomatiškai, be to, neįmanoma patikrinti absoliučiai visų žmonių.
„Kai per žinias pranešė, kad koronavirusas į Ameriką atvyko anksčiau nei manėme, pagalvojau, kad aš galbūt buvau viena užsikrėtusiųjų. Ir visi draugai kartojo: aš sirgau, aš sirgau, aš sirgau“, – tvirtino P.Stanger.
Dėsnis jau aiškėja. Niekas nenori sirgti COVID-19 infekcija, bet visi nori būti ja jau persirgę.
O naujausi tyrimai lyg tyčia rodo, kad daug žmonių jau buvo užsikrėtę ir pasveiko – dažnas nė nejuto jokių ligos simptomų.
Epidemiologai teigia, kad infekcijų neabejotinai yra 10 ir daugiau sykių daugiau nei oficialiai patvirtintų užsikrėtimų – virusą daug žmonių nešioja asimptomatiškai, be to, neįmanoma patikrinti absoliučiai visų žmonių.
Dalis spėlionių nepagrįstos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina elgtis atsargiai: esą nėra garantijos, kad kartą persirgęs neužsikrėsi vėl. Tyrėjai dar tik siekia nustatyti pasveikus susiformavusių antikūnų efektyvumą.
Vis dėlto kas galėtų kaltinti optimizmu žmones, kurie du mėnesius girdi vien blogas naujienas apie skausmingą ligą, neprognozuojamus mirštamumo rodiklius, paslaptingus infarktus?
Dar viena moteris, neabejojanti, kad buvo užsikrėtusi koronavirusu, – Joanna Fischer. Ji staiga prarado uoslę ir tris mėnesius kosėjo, o krūtinę jai skaudėjo taip, kad prireikė deguonies. J.Fischer vyras irgi pradėjo kosėti.
Viena problema – moteris susirgo dar pernai rugsėjį, kai gyveno Pensilvanijoje. Epidemiologai nemano, kad tuo metu koronavirusas jau galėjo būti atkeliavęs į JAV.
„Yra 0,0 proc. tikimybė, kad SARS-CoV-2 cirkuliavo Amerikoje 2019 metų lapkritį ir iki jo“, – „Twitter“ parašė Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centre dirbantis biologas Trevoras Bedfordas.
Bet J.Fischer nepasiduoda: „Juk šis dalykas dabar plinta taip greitai. Virusas negalėjo čia atvykti tik gruodį.“
Stanfordo universiteto profesorius E.Bendavidas prisimena, kad jam parašė žmogus, manantis, kad virusu užsikrėtė dar 2018-aisiais: „Manau, kad to per daug.“
Tokio mąstymo ekspertams, žinoma, reikalinga vaizduotė – juk kai kurie COVID-19 simptomai panašūs į sezoninio gripo ir įprastų alergijų simptomus. Oficiali statistika liudija, kad bent jau JAV mažiau nei 20 proc. COVID-19 testų rezultatai teigiami.
Tikime tuo, kuo norime tikėti
O tai savo ruožtu reiškia, kad didžioji dauguma žmonių, kurie mano, jog buvo užsikrėtę naujuoju koronavirusu – net pandemijos įkarštyje, iš tikrųjų nebuvo.
Žmonių lūkesčiai gali stebinti daug ką, bet ne Londono universitetinio koledžo kognityvinio neuromokslo profesorę Tali Sharot, studijuojančią būtent optimizmą ir lūkesčius. Anot mokslininkės, manymas, kad jau nugalėjai COVID-19 laimi prieš svarstymus, jog galbūt dar atsidursi ligoninėje.
Didžioji dauguma žmonių, kurie mano, jog buvo užsikrėtę naujuoju koronavirusu – net pandemijos įkarštyje, iš tikrųjų nebuvo.
„Jei norime kažkuo tikėti, mes, žmonės, labai puikiai sugebame interpretuoti duomenis taip, kad jie paremtų mūsų tikėjimą“, – sako T.Sharot.
Galioja ir atvirkštinė tezė: „Įsivaizduokite, kad daktaras jums sako: jei jau buvote užsikrėtę koronavirusu, tikimybė, kad vėl jį pasigausite, didesnė, o liga bus sunkesnė. Jei taip būtų, žmonės visus jaustus simptomus interpretuotų tikrai ne kaip COVID-19.“
Kitaip tariant, toks sindromas gali ir suteikti viltį, ir sukelti nerimą – jausena įsitaisiusi kažkur per vidurį. Gera naujiena – tai, kad galima išgyti. Plačiąja prasme.
„Vienintelis būdas sužinoti, kas tau buvo, – antikūnų testas. Ir aš nežinau, kur galėčiau pasitikrinti“, – sako Šiaurės Karolinos valstijos Rolio mieste gyvenanti 47-erių Rachael Ayscue.
Ji prastai pasijuto šių metų sausio 6 dieną. Moteris kosėjo taip stipriai, kad jai trūko kvapo, o tada susirgo ir jos dukra. Virusas į Rolį oficialiai užsuko tik kovo 3-ąją.
Antikūnų testai
Antikūnų testai iš tiesų gali padėti pasveikti nuo vadinamosios abejojimo karštinės. Šie serologiniai testai nustato, ar žmogaus kraujyje yra antikūnų – proteinų, padedančių mums atsiginti nuo infekcijos.
Jei antikūnų yra, žmogaus imuninė sistema kartą jau buvo pulta viruso. Tokių testų daugėja visoje Amerikoje, nors ekspertai įspėja, kad jų tikslumas nevienodas, o nustatyto standarto dar nėra.
JAV telemedicinos kompanija „PlushCare“ neseniai pradėjo siūlyti žmonėms užsirašyti antikūnų testui. Platformos įkūrėjas Jamesas Wantuckas teigia, kad susidomėjimas didžiulis, ypač pandemijos labai spaudžiamose vietose, pavyzdžiui, Niujorke.
Antikūnų testai iš tiesų gali padėti pasveikti nuo vadinamosios abejojimo karštinės.
„PlushCare“ medikai pacientams nuolat primena, kad imunitetas nėra garantuojamas – kad jie toliau turi saugotis ir laikytis socialinio atstumo nuo kitų žmonių.
Tiesa, net jei testų rezultatai neigiami, dalies klientų jie neįtikina – jie mano, kad neklysta ir kad tikrai yra pasveikę nuo COVID-19.
„Kai kurie pacientai tikrai nusivilia. Manau, kad kiekvienas iš mūsų norėtų matyti galinio vaizdo veidrodėlį ir jausti palengvėjimą“, – pripažįsta J.Wantuckas.
Dar pernai rugsėjį į ligos patalą atgulusi J.Fischer irgi tikina, kad neskubėtų tikėti testo rezultatais: „Jei pasitikrinčiau ir paaiškėtų, kad neturiu antikūnų, paprašyčiau kito testo.“
Tuo tarpu R.Ayscue, nors ir planuoja pasitikrinti antikūnų testu, bando tęsti normalų gyvenimą. Ji kartais ir be kaukės keliauja į maisto prekių parduotuves ir remia demonstrantus, protestuojančius prieš suvaržymus: „Aš renkuosi nebijoti.“