Jau 28 metai praėjo nuo to laiko, kai M.Thatcher konservatorių vyriausybė užgniaužė metus trukusį šachtininkų streiką ir užbaigė vieną įnirtingiausių pramoninių kovų per visą Didžiosios Britanijos istoriją.
Tačiau Pietų Jorkšyro Armtorpo ir panašiuose kaimuose pyktis dėl to nė kiek nenuslopo.
„Laimingas atsikratymas!“ – sušuko vienas buvęs angliakasys iš tamsaus Armtorpo klubo kampo. Antradienį, kitą dieną po to, kai M.Thatcher, būdama 87 metų, mirė, tame klube prie alaus bokalų sėdėjo vyrai nugairintais veidais ir tatuiruotais pirštais.
Ant vieno stalo pirmosios ir vienintelės britų ministrės pirmininkės veidas švietė iš numesto laikraščio puslapio.
„Panaudosime jį kaip tualetinį popierių“, – pasakė kitas gėrėjas, kurio žodžiai buvo palydėti audringu juoku.
Panaudosime jį kaip tualetinį popierių, – žiūrėdamas į politikės nuotrauką pirmajame laikraščio puslapyje sakė vienas buvęs angliakasys. Jo žodžiai buvo palydėti audringu juoku.
1984-1985 metų streikas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių kalnakasių, buvo vienas svarbiausių M.Thatcher valdymo įvykių.
Jo smarkumas šiurpino visuomenę: kovingai nusiteikę streikininkai susiremdavo su policija, o kartais tuose „mūšiuose“ dalyvaudavo tūkstančiai ir vienų, ir kitų.
Tame ginče „Geležinė ledi“, kuri norėjo uždaryti dešimtis nuostolingų anglių kasyklų, susirėmė su vienu didžiausių savo priešininkų, šachtininkų lyderiu Arthuru Scargillu.
Ginčas smarkiai suskaldė ir pačių šachtininkų bendruomenę – tūkstančiai jų kai kuriuose rajonuose nusprendė dirbti toliau.
Žuvo keli žmonės, tarp jų – taksi vairuotojas, kuris Velse buvo nužudytas dėl to, kad iki šachtos pavežė nestreikavusį kalnakasį.
Streikininkai, kuriuos M.Thatcher, kaip žinia, pavadino „vidaus priešais“, per tuos metus be darbo patyrė daug vargo.
Galiausiai jų reikalas žlugo. M.Thatcher vyriausybė sukaupė dideles anglių atsargas ir galėjo priversti juos pasiduoti „iš bado“.
Streikas baigėsi 1985 metų kovo 3 dieną, beveik lygiai metai nuo savo pradžios. Kai kurie streikininkai į anglių šachtas grįžo su ašaromis akyse.
Savo memuaruose M.Thatcher rašė, kad streikininkai „norėjo nepaisyti šalies įstatymų, kad nepaisytų ekonomikos dėsnių“.
„Jiems nepavyko“, – pridūrė ji.
Tai buvo pribloškiamas pralaimėjimas A.Scargillo kažkada grėsmingai Nacionalinei kalnakasių sąjungai, kuris Britanijoje praktiškai nulėmė anglių gavybos šachtose pabaigą, nes palaipsniui buvo uždaryta dešimtys šachtų.
1984 metais Didžiojoje Britanijoje buvo maždaug 170 veikiančių anglių šachtų, kuriose dirbo beveik 200 tūkst. žmonių. Šiandien yra išlikusios tik kelios šachtos, kuriose dirba maždaug 2 tūkst. žmonių.
Tarp aukų buvo ir Armtorpas, kuris 1996-aisiais neteko 76 metus veikusios kasyklos „Markham Main Colliery“. Toje vietoje pastatyti būstai.
Šiandien vienas iš nedaugelio matomų kaimo kalnakasybos istorijos ženklų yra didžiulis ratas iš šachtos, kuris kaip paminklas stovi prie pagrindinės gatvės.
Buvę šachtininkai 1985-uosius prisimena rūškanais veidais. Vienu metu kaimą buvo apsupusi policija, buvo kilę susirėmimai.
 |
| Margaret Thatcher mirtimi džiaugiasi buvę angliakasiai, kuriuos ji nugalėjo |
„Thatcher sunaikino šią vietą“, – sakė 63 metų George'as Fletcheris, buvęs šachtos prižiūrėtojas, sėdėdamas su draugais Armtorpo klube priešais tą paminklą.
„Mano tėvas buvo angliakasys, jo tėvas buvo angliakasys, – sakė jis. – Bet Margaret Thatcher nemėgo darbo žmogaus. Ji dirbo Londonui. Ir ji daugybės žmonių gyvenimą pavertė pragaru“.
Už jo jaunesnis vyras paėmė pirmąjį laikraščio puslapį su M.Thatcher nuotrauka ir suglamžė sugniaužtais kumščiais.
Tie šachtininkai didžiuojasi tuo, kaip glaudžiais ryšiais saistoma jų bendruomenė drauge grūmėsi per tą streiką, dažnai į bendrą fondą kaupdami maistą ir kitus išteklius. Tos jų pastangos atrodė kaip antitezė M.Thatcher individualistinei Britanijos vizijai.
Kaimo kepėjas – prisimena jie su dideliu dėkingumu – bankrutavo tiekdamas streikininkams maistą skolon.
Tačiau šiandien šiame kaime tvyro prislėgta nuotaika, daugelis buvusių angliakasių skundžiasi, kad jiems ir jų vaikams sunku rasti darbo, kai nebėra šachtos, darbu aprūpindavusios ištisas kartas.
Geoffas Smithas, Armtorpo „Working Men's Club“ patikos valdytojas, sakė, kad M.Thatcher triumfas ir kasybos pramonės uždarymas sunaikino jo kaimą ir daugelį kitų tokių kaimų.
„Ją reikia kaltinti dėl viso, kas čia pasisuko blogai, – narkotikų problemų, muštynių“, – sakė jis AFP.
G.Smithas tikisi, kad buvę šachtininkai surengs klube vakarėlį per M.Thatcher laidotuves kitą trečiadienį.
„Jeigu surengs, aš gersiu drauge su jais“, – sakė jis ir kikendamas pridūrė: „O jeigu ją kremuos, – apgailestauju tai sakydamas – jeigu tam nebus anglių, tai bus jos kaltė!“
