50 minučių trukusiame pokalbyje premjerė pabrėžė, kad esant tokiai įtemptai situacijai nė iš vienos pusės neturėtų būti provokacijų.
M.Thatcher buvo viena iš M.Gorbačiovo rėmėjų Vakarų šalyse. Dar prieš šį skambutį Bendruomenių rūmuose ji pareiškė: „Lietuvos žmonės aiškiai parodė, kad patys nori kurti savo ateitį... Be abejonės, ši situacija sudėtinga tiek prezidentui Gorbačiovui, tiek Lietuvos žmonėms. Aš tikiuosi, kad tai paskatins savitvardą iš abiejų pusių. Jėga nėra geriausias būdas išsiaiškinti situaciją.“
Telefoninis pokalbis per diplomatinius kanalus buvo numatytas dar prieš kurį laiką. Tai buvo proga M.Thatcher pabrėžti savo susirūpinimą.
„The Sun“ skelbia, kad premjerės laikysena atitiko visuotinai atsargią Vakarų šalių reakciją į sovietų karinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje.
Iš jos biuro tuomet pasigirdo žinia, kad britai niekada de jure nepripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aneksijos. „Galime tik de facto pripažinti jau 45 metus trunkančią jų kontrolę“, – nuskambėjo pareiškimas.
Iš oficialios premjerės rezidencijos Douningstrito gatvės 10-ajame name vienas darbuotojas slapta pareiškė, kad M.Gorbačiovo pozicija rodo, jog pagal tai, kaip klostosi įvykiai Lietuvoje, šis padėtį kontroliuoja stipriau nei žmonės tikisi.
Kaip rašoma, premjerės biure vyravo optimistiškai įtempta atmosfera.
M.Thatcher siekė kompromisinių sprendimų
Tuo tarpu „New York Times“ 1990 metais rašė, kad tuometinės Lietuvos premjerės Kazimiros Prunskienės vizito Londone metu M.Thatcher pažadėjo, jog paskatins M.Gorbačiovą pradėti dialogą su Lietuva.
Po 1 val. 20 min. trukusio pokalbio K.Prunskienė sakė, kad M.Thatcher „visiškai, be jokių abejonių“ palaikė Lietuvos nepriklausomybę. Premjerė tuo metu taip pat išreiškė viltį, kad M.Thatcher pasinaudos savo gerais santykiais su M.Gorbačiovu sprendžiant svarbius klausimus.
Tiesa, Didžiosios Britanijos Vyriausybės atstovas teigė, kad susitikimo metu M.Thatcher, nors ir pabrėžė, jog britai niekada nepripažino sovietų įvykdytos Lietuvos aneksijos ir palaiko šalies nepriklausomybės siekius, ji pirmenybę teikia „kompromisiniams sprendimams“, kad būtų išlaikyti tokie Rytų-Vakarų santykiai, kokie tapo įmanomi dėl M.Gorbačiovo vykdytos politikos.