Tačiau vos patekus į kalėjimo, kuriame kali per 2 tūkst. venesueliečių ir užsieniečių, daugiausiai nuteistų už prekybą narkotikais, vidų, jis labiau primena Hugho Hefnerio įkvėptą pasilinksminimų rojų nei vietą, kurioje turi būti laikomi užkietėję kontrabandininkai.
Nuotraukas iš San Antonio kalėjimo rasite čia.
Bikinius vilkinčios lankytojos spiginant karštai Karibų saulei dūksta prie lauke esančio baseino. Ore tvyro marihuanos dūmų skonis. Iš klubo, kuriame susigrūdusios poros, sklinda Lotynų Amerikos muzikos garsai. Baseino prieškambario sienas puošia „Playboy“ plakatai. Netoliese kaliniai ir jų svečiai daro savo statymus triukšmingoje įkalinimo įstaigos gaidžių peštynių zonoje.
„Čia vadovauja Venesuelos kaliniai, todėl gyvenimas čia mums visiems lengvesnis“, – žurnalistui pasakojo 58-erių pilotas iš Meksikos Fernando Acosta, šiame kalėjime kalintis nuo 2007 metų. Jo kameros draugas, verslininkas iš Kongo Demokratinės Respublikos, pasamdė jį nuskraidinti lėktuvą. Prokurorai kaltina vyrus planavus šį lėktuvą panaudoti dviejų tonų kokaino kontrabandos nugabenimui į Vakarų Afriką.
Tam tikra autonomija, kuria mėgaujasi ginkluoti kaliniai Venesuelos kalėjimuose, nėra neįprastas reiškinys. Pasak policijos, naudodamiesi telefonais „BlackBerry“ ir nešiojamaisiais kompiuteriais, kaliniai narkotikų sandoriams, žmonių pagrobimams ar nužudymams vadovauja iš savo kalėjimo kamerų. Tai dešimtmečius trunkančio kalėjimų perpildymo, korupcijos ir netinkamos priežiūros, pasekmė.
Tačiau San Antonio kalėjimas Margaritos saloje garsėja kaip išskirtinė vieta. Čia savaitgalį vykstančiuose nuodėminguose vakarėliuose dalyvauja ne tik kaliniai, bet ir lankytojai. Pati Margaritos sala yra vieta, iš kur siuntiniai su narkotikais iškeliauja į Karibus ir Jungtines Valstijas. Čia suimami kontrabandininkai dažniausiai uždaromi į San Antonio kalėjimą, kuriame verdantis gyvenimas yra tarsi hedonizmo ir jėgos mišinys. Kai kurie kaliniai kalėjime vaikšto įsikibę į šautuvus.
„Dešimt metų tarnavau kariuomenėje, su ginklais žaidžiau visą savo gyvenimą, – pasakojo 33 metų britas Paulas Makinas, 2009 metais suimtas už kokaino kontrabandą. – Tačiau čia pamačiau ginklų, kokių dar gyvenime nesu matęs. AK-47, AR-15, M-16, „Magnum“, „Colt“, „Uzis“, „Ingram“. Čia yra visi įmanomi ginklai.“
Bikinius vilkinčios lankytojos spiginant karštai Karibų saulei dūksta prie lauke esančio baseino. Ore tvyro marihuanos dūmų skonis. Iš klubo, kuriame susigrūdusios poros, sklinda Lotynų Amerikos muzikos garsai.Kaliniai vieningai tvirtina už savo neįprastas privilegijas esantys dėkingi 40-mečiui kaliniui Teofilo Rodriguezui. Pastarajam, taip pat nuteistam už narkotikų kontrabandą, priklauso visas ginklų arsenas, kuris išsižioti privertė net visko mačiusį P.Makiną. T.Rodriguezas yra kalinių vyriausiasis vadovas. Kartais jis dar vadinamas „El Conejo“ (isp. k. triušis) – tai paaiškina, kodėl kalėjime toks populiarus šio kalinio prekės ženklas: plakatai su „Playboy“ logotipu.
Patekusiems į šį kalėjimą asmenims atsiveria daugybė galimybių užsidirbti. Margaritos salos lankytojai savaitgaliais rikiuojasi į eilę, kad galėtų daryti savo statymus kalėjimo gaidžių peštynėse. Taigi čia cirkuliuoja pajamos iš lošimų.
Kiti lankytojai, žinantys, kad kalėjimo sargybiniai lankytojus gerai apieško tik prieš įeinant į kalėjimą, bet niekada iš jo išeinant, eina ten įsigyti narkotikų. Tiek kaliniai, tiek lankytojai tarp kamerų esančiose siauruose praėjimuose rūko marihuaną ir uosto kokainą.
Daugybė problemų
Venesuelos valdžia pripažįsta šalies kalėjimuose egzistuojančias problemas, kur kova tarp ginkluotų grupuočių, kurioms vadovauja tokie asmenys, kaip T.Rodriguezas, prisideda prie aukštos žmogžudysčių statistikos. Žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad vien praėjusiais metais Venesuelos kalėjimuose žuvo 476 iš 44 tūkst. 520 kalinių.
Tikėdamasi įveikti kalėjimuose vyraujantį smurtą, kalėjimų perpildymą ir kitas sistemines problemas, šalies valdžia neseniai paskelbė planus įkurti naują kalėjimų ministeriją. 2009 metų gruodį per televiziją į tautą kreipdamasis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas atkreipė dėmesį į San Antonio kalėjimą, džiaugdamasis, kad jame buvo pastatytas naujas 54 vietų pastato sparnas moterims.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad institucinė netvarka pakirto siekius pagerinti sąlygas daugelyje kalėjimų. Ne mažesnį nusivylimą kelia ir tai, kad iš maždaug 1 200 studentų, nuo 1990-ųjų baigusių Kalėjimo studijų institutą, vos 30 dirba kalėjimuose.
Pastaruoju metu įvykę kalinių išpuoliai dar sykį išryškino opias problemas. Balandį netoli šalies sostinės Karakaso kaliniai įkaitais paėmė 22 pareigūnus. Tarp jų – kalėjimo viršininką. Taip kaliniai protestavo prieš turberkuliozės protrūkį kalėjime. Savaitę trukęs incidentas baigėsi valdžios sutikimu pakeisti kalėjimo viršininką. Gegužės mėnesį kito kalėjimo kaliniai 24 val. įkaitais laikė kalėjimo vadovą ir 14 jo darbuotojų. Taip kaliniai protestavo prieš blogą elgesį su jais.
„Valstybė nebekontroliuoja situacijos Venesuelos kalėjimuose“, – įsitikinęs organizacijos „Window to Freedom“, fiksuojančios pažeidimus Venesuelos kalėjimuose, direktorius Carlosas Nieto.
Savo ruožtu San Antonio kalėjimo vadovas Luisas Gutierrezas atsisakė aptarti situaciją kalėjime, kuriam oficialiai vadovauja.
Primena kurortą
Savaitgaliais garsusis kalėjimas perpildytas nuteistųjų sutuoktiniais, antrosiomis pusėmis ar tiesiog vienadieniai pramogai pasirodžiusiomis merginomis. Tokiu būdu kalėjimas beveik primena salos paplūdimį.
Prie baseino gerdami viskį, kaliniai ant griliaus kepa mėsą. Kitose kalėjimo kamerose, kuriose įrengti kondicionieriai ir veikia palydovinė televizija, kaliniai atsipalaiduoja su savo žmonomis ar draugėmis. Kai kurių kalinių vaikai maudosi keturiuose kalėjimo baseinuose.
Kaliniai gyrėsi visa tai įsirengę už savo pačių pinigus. Pasak jų, pabėgimai iš šio kalėjimo labai retas reiškinys. Priežastis – tai padaryti bandantys kaliniai vis tiek susiduria su galimybe lauke būti nušauti karių. Ir nors San Antonio kalėjimas vargu ar gali būti laikomas saugia vieta – praėjusiais metais kalėjimo izoliatoriuje sprogusi mina nusinešė kelių kalinių gyvybes – kaliniai tvirtino, kad palyginti su kitais šalies kalėjimais, šiame dažniausiai vyrauja taika.
„Mūsų kalėjimas yra pavyzdinė įstaiga“, – sakė už žmogžudystę nuteistas 33 metų Ivanas Penalveris, kalėjimo evangelikų bažnyčioje skaitantis pamokslus.
Kalinių vadas T.Rodriguezas, kuriam interviu metu jo asmens sargybiniai gvildeno austres, visus nuopelnus prisiėmė savo valdymui. Vienoje iš kalėjimo sienų jis pavaizduotas kaip traukino konduktorius, kurį lydi ginkluoti pavaldiniai, lekiantys kilpoje kabančio skundiko link.
„Čia saugiau, nei gatvėje“, – sakė T.Rodriguezas. Paklaustas apie savo ambicijas po to, kai išeis iš kalėjimo, vyras sakė svarstąs apie galimybę eiti į politiką.
Kviečiamos repo grupės
Kalėjime vyksta pašėlę vakarėliai. Kartais koncertuoti į juos pakviečiamos repo grupės. Nors atskirtos siena, 130 kalinių moterų laisvai vaikšto tarp vyrų kalinių. Tarp kai kurių iš jų užsimezga romantiški ryšiai.
Kai kuriose kalėjimo dalyse netgi galima atpažinti „normalaus“ gyvenimo akimirkų. Antai vienas kalinys su fotoaparatu ir nešiuojamuoju kompiuteriu atlieka fotografo vaidmenį. Fotografuoja kitus kalinius ir vėliau, naudodamasis „Photoshop“ programa, daro įvairius montažus. Pavyzdžiui, nuotrauka, kurioje kaliniai pavaizduoti stovintys palinkę prie „Hummer“ automobilio. Kirpėjas kerpa plaukus. Nedidelėje maisto parduotuvėlėje „McLandro“ parduodami užkandžiai. Dieną naktį groja muzika.
„Man sudėtinga paaiškinti, koks čia vyksta gyvenimas, – sakė 32 metų rusė Nadezhda Klinaeva, už narkotikų kontrabandą kalinti moteriškoje kalėjimo dalyje. – Tai pati keisčiausia vieta, kokioje kada nors buvau.“
