Nėra lengva būti paaugliu „Nacionalinio fronto“ nariu. „Kai kurie žmonės tiesiog uždaro tau duris, – sako 18-metė teisės studentė Justine Dieulafait, kuri yra įsitikinusi, kad Prancūzijoje nebėra daugiau vietos imigrantams. – Tiesiog turi su tuo susitaikyti.“
Tačiau Frėjuje, ramiame paplūdimio kurorte pietų Prancūzijoje, J.Dieulafait yra tarp savų. 50 tūkst. žmonių miestas yra didžiausia savivaldybė, kuriai vadovauja kraštutinės dešinės „Nacionalinis frontas“ (NF) atstovas. Čia buvo ideali vieta rugsėjo mėnesį surengti suvažiavimą, į kurį atvyko ištikimiausi partijos nariai.
Dauguma konferencijos dalyvių – mojuojantys trispalvėmis vėliavomis ir dėvintys „Didžiuojuosi būdamas prancūzu“ kepurėles – buvo vidutinio amžiaus žmonės. Tai atspindėjo pagrindinę partijos demografiją. Bet partijos lyderė Marine Le Pen mėgina pristatyti NF kaip partiją atstumtais besijaučiantiems dvidešimt kelerių metų prancūzams. Ir, panašu, tai veikia.
Nuo tada, kai ji atėjo vadovauti partijai 2011 m., šimtai jaunų žmonių buvo išrinkti į vietos valdžias. Vieni geriausiai atpažįstamų NF veidų dar nėra net sulaukę 30 metų. 26-erių M.Le Pen dukterėčia Marion Marechal Le Pen yra jauniausia Prancūzijos parlamentarė. Davidas Rachline'as, senatorius ir Frėjaus meras, būdamas 28-erių tapo M.Le Pen prezidentinės kampanijos vadovu.
Konferencijoje stilingai apsirengę ir iškalbūs jauni aktyvistai buvo tie, kurie aistringiausiai kalbėjo apie M.Le Pen siunčiamą žinią. Jie gąsdino multikultūralizmo ir „save nuo sekuliarios Prancūzijos atskiriančiais musulmonų“ pavojais, entuziastingai pasisakė už „Frexit“ – Prancūzijos išstojimą iš Europos Sąjungos. Kaip ir J.Dieulafait, kuri prie partijos prisijungė būdama 16-os, jie nori valdžios, kuri Prancūzijos piliečių poreikius statytų aukščiau už imigrantų, ir jie nesigėdija to sakyti garsiai.
Jeigu kitais metais M.Le Pen laimės prezidento rinkimus – tai mažai tikėtina, tačiau nėra neįmanoma – , taip įvyks iš dalies dėl sparčiai augančios jaunų rėmėjų armijos.
Analitikai pabrėžia mažą Prancūzijos jaunimo įsitraukimą į politiką – 65 proc. jaunų žmonių nebalsavo paskutiniuose savivaldos rinkimuose. Tačiau apklausų duomenimis tiems, kurie yra nuo 18 iki 24 metų amžiaus ir ketina balsuoti, M.Le Pen yra labiausiai trokštama prezidentė. Regioninių apklausų duomenimis, per savivaldos rinkimus 35 proc. jų parėmė NF (šalies vidurkis buvo 28 proc.). Valdantieji Socialistai ir didžiausia opozicijos partija Respublikonai gavo po 21 proc. jaunimo balsų.
Žvelgiant į kitų naujų populistinių judėjimų kontekstą, atrodo netikėta, kad NF – prieš ES pasisakanti partija, raginanti sustabdyti imigraciją – sulaukė tokio didelio Prancūzijos jaunimo palaikymo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje būtent jauni balsuotojai masiškai pasisakė už kosmopolitinę ES viziją. JAV Donaldui Trumpui taip pat sunkiai sekasi pritraukti jaunimo balsus.
Jungtinėje Karalystėje būtent jauni balsuotojai masiškai pasisakė už kosmopolitinę ES viziją. JAV Donaldui Trumpui taip pat sunkiai sekasi pritraukti jaunimo balsus.
Tačiau Prancūzijoje jaunimas yra ypatingai paveiktas ekonominio ir kultūrinio nesaugumo, o tai motyvuoja populizmą. Ketvirtadalis prancūzų iki 24 metų neturi darbo, kiti dažnai uždarbiauja pagal trumpalaikius kontraktus. „Ką Francois Hollande'as padarė jauniems žmonėms? Jis mums tik įteikė visiškai neaiškią ateitį“, – sako J.Dieulafait 19-metė draugė Antoine Kieffer.
Nors NF partijos ir nekenčia didelė nuosaikios Prancūzijos dalis, partija tapo labiau socialiai priimtina nei bet kada anksčiau – ir augantis jos populiarumas tą rodo. Partijai padėjo tai, kad jaunieji M.Le Pen rėmėjai sulaukė pilnametystės jau po politikės pastangų pagerinti partijos įvaizdį – jie nepamena tų laikų, kai partija buvo siejama su antisemitizmu.
„Tau turi būti daugiau nei 40 metų, kad frontistų politika tau neatrodytų normali, – sako politologas Stephane'as Wahnichas. – Tai yra vyresni žmonės, kurie lengviau sieja jų ideologiją su ekstremalia, primenančia nacistinę ar fašistinę ideologiją.“
Tačiau didžiausia NF stiprybė atrodo atviros jaunųjų jos rinkėjų ir kandidatų ambicijos – ir kitų kartų apatija bei vis didesnis nusivylimas politika. Jeigu partijos jaunimas pasieks savo tikslus valdyti šalį per artimiausią dešimtmetį (arba du), anot S.Wahnicho, tai nutiks pirmiausia dėl kitų abejingumo.
28-erių Davidas Rachline'as partijai priklauso nuo 15 metų, o Frėjaus meru tapo būdamas 26-erių. Jis sako nesistebintis, kad jaunus žmones traukia jo partija. Tik NF, anot jo, gali atnešti tikrų permainų sustabarėjusiose Prancūzijos politikoje.
„Jauni rinkėjai suprato, kad prieš 40 metų kurta politinė sistema jiems atnešė nepriteklių, nesaugumą, masinį nedarbą, – aiškina jis. – Jie ieško kito kelio, ir mes siūlome jiems jį – atstatyti šalį, atkurti jaunų prancūzų gyvenimus.“
Jauno mero valdymas sulaukia daugiausiai gerų atsiliepimų – net ir iš tų, kurie už jį nebalsavo. Gatvės ir parkai yra šiek tiek švaresni, jie sako. 168 mln. JAV dolerių skola sumažinta 22 milijonais – ir tas pasiekta be mokesčių didinimo, daugiausiai – parduodant žemę. M.Le Pen jo miestą pristato kaip pavyzdį, kaip NF gali sumaniai valdyti, kai partijai suteikiamas šansas.
Bet ne visi džiaugiasi D.Rachline'u. Jis buvo vienas iš kelių dešimčių merų, kurie šią vasarą uždraudė musulmonių maudymosi kostiumėlius – burkinius. Dalis miesto gyventojų geriausiu atveju manė, kad tai neduos jokios naudos, o blogiausiu – bus pavojingas žingsnis. „Jis fašistas“, – sako 26-erių Estelle.
Prancūzijos Rivjera anksčiau buvo Jeano Marie Le Pen tvirtovė, ji ir dabar likusi NF zona. Ekspertai NF sėkmę šalies pietuose aiškina socialiniu konservatyvumu ir prastais rinkėjų santykiais su vietos valdžiomis, kurios ilgą laiką buvo nuosaikių dešiniųjų pažiūrų.
Visoje šalyje NF simpatijos atsiranda šeimose – apie 80 proc. 14-32 metų amžiaus NF aktyvistų teigia, kad jų politinės pažiūros sutampa su jų tėvų.
Jis fašistas, – sako 26-erių Estelle.
S.Wahnichas teigia, kad daugeliu atvejų jaunimas tiesiog seka savo tėvų pėdomis. Tačiau kai kuriais klausimais M.Le Pen žinutė yra ypatingai aktuali jaunimui. Praėjusių metų „Institut Diderot“ atliktos apklausos duomenimis, 18-24 metų amžiaus prancūzai dažniau nei vidutinis rinkėjas manė, kad prezidentė M.Le Pen būtų geras pasirinkimas Prancūzijai dėl trijų aspektų – saugumo, imigracijos ir darbų. Pirmais dviem klausimais skirtumas tarp jaunimo ir vidutinio rinkėjo buvo vos keli procentai. Tačiau darbo klausimu skirtumas buvo didelis – 27 proc. jaunimo manė, kad M.Le Pen sukurtų daugiau darbo vietų, o vidurkis buvo 21 proc.
Per ketverius metus F.Hollande'as mažai ką nuveikė, kad sumažintų jaunimo nedarbą. Prancūzijos darbo santykių reguliavimas neskatina verslų pilnu etatu įdarbinti jaunimo, nes jie nėra tikri dėl savo įmonių ateities. Todėl NF „antisisteminė pozicija“ vilioja jaunimą – jie mano, kad M.Le Pen mažiau bijotų suardyti status quo, kuris jaunimui nėra palankus. M.Le Pen žada drastiškus pokyčius – išstoti iš ES, saugoti Prancūzijos verslą nuo neigiamų globalizacijos pasekmių.
Frėjaus konferencijoje jauni NF aktyvistai visi kalbėjo apie nerimą dėl nedarbo, imigracijos, saugumo. Tačiau jie šias problemas ir labai susieja – jie teigia, kad imigracijos sustabdymas sukurtų daugiau darbo vietų prancūzams. Jie brėžia ir ryšius tarp imigracijos bei saugumo mažėjimo.
Visi jauni aktyvistai Frėjuje aiškino, kad Prancūzija turi atsiimti savo tapatybę. Analitikų teigimu, kai dabar jaunimą supa tiek daug neaiškumo ir situacija atrodo nestabili, jie žavisi ir romantizuoja šalies praeitį ir ieško stabilaus identiteto.
NF demonstruoja savo norą leisti dvidešimt kelerių metų jaunimui kandidatuoti į politinius postus – taip partija pritraukė daug ambicingų kraštutinės dešinės atstovų. Penktadalis partijos vietos savivaldybių narių yra jaunesni nei 34 m. Respublikonų partijoje šis skaičius siekia vos 8 proc., kairiosiose partijose – 13 proc.
„NF tiki jaunais žmonėmis. Jeigu jie nori prisijungti prie NF, jie nebus tik pagalbininkai. Jeigu jie turi sugebėjimų, jie gaus šansą kandidatuoti, dirbti savo šaliai“, – aiškina Marechel Le Pen.
Jaunimą tai labai vilioja – kitos partijos iš savo kandidatų nori patirties ir ryšių, o kraštutinės dešinės jaunimas tai įvardija kaip privilegijuotų šeimų dominavimą.
Jos šeima yra kairiųjų pažiūrų ir nesupranta, kodėl ji prisijungė prie nekenčiamos kraštutinės dešinės partijos.
„Foreign Policy“ rašo, kad jauni aktyvistai Frėjuje itin stengėsi parodyti, kad NF gali priklausyti visi – net ir piliečiai, kilę iš imigrantų šeimų. Nors dabar partija praktiškai yra vien tik baltieji, situacija labai pamažu, bet keičiasi. D.Rachline'o tėvas buvo žydas, kuris darė daug, kad NF atsikratytų antisemitinio savo įvaizdžio.
Konferencijoje žurnalistai vis buvo pažindinami su grupele aktyvistų, tarp kurių – jaunuolis, kilęs iš Maroko, taip pat – jauna moteris, gimusi Mauricijuje. Kol kas atrodo, kad tokie nariai yra parodomieji, tačiau jeigu situacija tikrai keisis, NF ateityje gali būti visiškai kita.
Marokiečių imigrantų sūnus Kevinas Naamane'as sako, kad anksčiau kelis mėnesius priklausė Komunistų partijai, bet paskui prisijungė prie NF.
Mauricijuje gimusi Marie France Passavant yra įvaikinta. 2013 m. ji nusprendė prisijungti prie NF – iš pradžių sakė jaudinusis, kaip ją priims, bet partija priėmė ją labai noriai. „Jeigu čia būtų rasistinė partija, manęs čia nebūtų“, – tikino ji.
Ji skundžiasi, kad atšiaurumo sulaukia ne partijoje, o šeimoje. Jos šeima yra kairiųjų pažiūrų ir nesupranta, kodėl ji prisijungė prie nekenčiamos kraštutinės dešinės partijos.
„Kelis kartus, kai turėjau rinktis tarp savo politinės karjeros ir savo šeimos, pasirinkau NF“, – pareiškė ji.
