„Aš nesu nusiteikusi prieš užsieniečius, bet jiems sakau: jeigu atvykstate į mūsų šalį, nesitikėkite, kad jumis bus pasirūpinta, kad būsite prižiūrimi (sveikatos sistemos) ir jūsų vaikai gaus nemokamą mokslą“, – sakė M.Le Pen.
„Dabar tai jau baigta, atėjo žaidimo pabaiga“, – sakė ji vienos viešosios nuomonės tyrimų grupės organizuotoje konferencijoje Paryžiuje.
Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, Nacionalinio fronto (FP) lyderė kitų metų prezidento rinkimuose turėtų likti antra, tačiau Donaldo Trumpo pergalė jai suteikia naujų jėgų.
Po konferencijos M.Le Pen naujienų agentūrai AFP patikslino, kad ji ketina atimti nemokamą švietimą tik iš tų imigrantų, kurie šalyje gyvena nelegaliai, o ne iš visų užsieniečių.
Tačiau ji taip pat pareiškė, kad bet kuris užsienietis, kuris nemokėdamas mokesčių Prancūzijoje naudojasi valstybine švietimo sistema, turės kažkaip prisidėti.
„Mes ruošiamės tausoti savo pastangas ir mūsų nacionalinį solidarumą varganiausiems, kukliausiems ir neturtingiausiems iš mūsų“, – M.Le Pen sakė konferencijoje.
Praėjusio mėnesio D.Trumpo triumfo prezidento rinkimuose įkvėpta FN save laiko pasaulinio pasipriešinimo judėjimo imigracijai, atsibodusioms senosioms politinėms partijoms ir globalizacijai dalyve.
Ji nuolat kritikuoja biudžeto galimybes viršijantį Prancūzijos socialinės apsaugos sistemos lėšų švaistymą užsieniečiams, tvirtindama, kad pirmenybė turėtų būti teikiama prancūzams.
M.Le Pen ketvirtadienį klaidingai pareiškė, kad bet kuris vyresnis nei 65 metų asmuo gali atvykti į Prancūziją ir pradėti reikalauti senatvės pensijos.
Visuomenės apklausos rodo, kad M.Le Pen pateks į gegužę vyksiančių prezidento rinkimų antrąjį turą, kuriame susirungs su dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu Francois Fillonu ir patirs pralaimėjimą.
Nors labai retas apžvalgininkas mano, kad ji galėtų perimti valdžią, pastarųjų metų politiniai pokyčiai buvo sunkiai prognozuojami, be to negaluojanti Prancūzijos ekonomika ir imigracija yra tarp labiausiai rinkėjams rūpinčių problemų.
Dar M.Le Pen nori išvesti Prancūziją iš eurozonos ir ragina surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje.
Nors F.Fillonas taip pat laikosi griežto požiūrio į imigraciją, žadėdamas ją sumažinti „iki griežto minimumo“ ir ragindamas atvykėlius prisitaikyti prie prancūzų kultūros.
Jis atmeta „daugiakultūriškumo“ idėją ir tvirtina, kad Prancūzija privalo ginti savo tradicijas, kalbą ir nacionalinį identitetą.
